Nors vaizdo žaidimai turi daugybę pliusų – nuo elementarios proto mankštos iki problemų sprendimo lavinimo, tamsioji jų pusė yra akivaizdi. Pažangiame mokslo ir technologijos institute (JAIST) Japonijoje profesorius Hiroyuki Lida ir jo kolegos pradėjo metodiką, vadinamą „Minties judesiu“, kuri galėtų padėti suprasti, kas mus traukia žaidimų link ir verčia mus nesąmoningai norėti imti konsolę į rankas.
Įtraukimas tolygus priklausomybei
Jų požiūris sutelktas į pagrindinių mechanizmų, veikiančių galvoje žaidžiant žaidimus, modeliavimą, atkartojant realius fizinio judesio modelius. Pavyzdžiui, klasikinės mechanikos potencialios energijos, jėgų ir impulsų sampratos laikomos analogiškomis objektyviems ir (arba) subjektyviems su žaidimu susijusiems aspektams, įskaitant žaidimo ritmą, atsitiktinumą ir sąžiningumą. Naujausiame tyrime, paskelbtame „IEEE Access“, profesorius Lida ir docentas Mohdas Noras Akmalas Khalidas susiejo savo „Minties judesio“ modelį su įsitraukimo ir priklausomybės įvairiuose žaidimuose sąvokomis, atsižvelgiant į žaidėjo turimą patirtį ir jo elgesį.
Mokslininkų spėliones ir rezultatus palaikė „vieningas koncepcinis įtraukimo ir priklausomybės modelis“, anksčiau gautas iš etnografinių ir socialinių mokslų tyrimų, kuris rodo, kad įtraukimas ir priklausomybė yra dvi tos pačios monetos pusės. Jų požiūris taip pat suteikia aiškesnį vaizdą, kaip suvokiamas (subjektyvus) sunkumas sprendžiant problemas tam tikro žaidimo metu gali skirtis ir netgi nusverti tikrąjį (objektyvų) problemų sprendimą, ir kaip tai veikia mūsų elgesį ir reakcijas.
"Mūsų išvados yra naudingos norint suprasti skirtingų žaidimų mechanikos informacijos dinamiką, turinčią įtakos žaidėjo proto būsenai. Kitaip tariant, tai padeda mums nustatyti, kuo žaidimo procesas susijęs su psichologiniais pojūčiais ", – paaiškino profesorius Lida.
Šis tyrimas matomas kaip atspirties taškas ateities mokslininkų bendruomenei tiriant vaizdo žaidimų sukeltas psichologines problemas, taip siekiant išspręsti didėjantį priklausomybių skaičių pasaulyje.
