Šios šalies ministras primininkas Hassanas Diabas nurodė, kad sprogimą sukėlė 2700 tonų amonio nitrato, kuris buvo laikomas miesto krovininiame uoste. Vaizdo įrašuose matoma, jog prieš pat sprogimą toje vietoje buvo įsiplieskęs gana stiprus gaisras, rašo „Science Alert“.
Amonio nitrato cheminė formulė – NH₄NO₃. Jis gaminamas mažų, porėtų granulių pavidalu. Tai yra viena dažniausiai pasaulyje naudojamų trąšų.
O tuo pačiu šis junginys, dar neretai vadinamas amonio salietra arba tiesiog salietra, yra gana dažnai naudojamas kaip sprogmuo – dažniausiai vykdant kalnakasybos darbus, kuomet amonio nitratas sumaišomas su alyva ir detonuojamas sprogdikliu.
Tam, kad įvyktų pramoninio amonio nitrato sprogimas, turi sutapti daug nepalankių aplinkybių. Ir panašu, kad būtent tokių nepalankių aplinkybių sutapimas, deja, Beirute ir įvyko.
Galima sprogimo priežastis
Pats savaime amonio nitratas yra nedegus. Tačiau jis gali atlikti deguonies šaltinio vaidmenį ir pagreitinti kitų medžiagų degimą.
Kad vyktų degimo procesas, būtinas deguonis. Amonio nitrato granulės yra kur kas labiau koncentruotas deguonies šaltinis, nei mus supantis dujinės būsenos oras. Būtent dėl to kalnakasyboje ir naudojama su degia alyva ar kokiais nors kitais degalais sumaišytas amonio nitratas.
Tačiau, pasiekus pakankamai aukštą temperatūrą, šis cheminis junginys gali savaime suskilti. Šio skilimo metu susidaro dujos, įskaitant azoto oksidus ir vandens garus. Toks staigus kieto būvio medžiagos tapimas garais ir yra sprogimas.
Amonio nitrato skilimą gali sukelti detonavimas (sprogimas toje vietoje, kur saugoma ši medžiaga) arba labai stiprus gaisras. Būtent taip nutiko 2015 m. Tiandzino sprogime, kuomet žuvo 173 žmonės – chemijos gamykloje šalia amonio nitrato atsargų buvo laikomi degūs cheminiai junginiai, kurie užsidegė.
Nors šiuo metu dar nėra aiškių išvadų, kas tiksliai tapo Beiruto sprogimo priežastimi, šį incidentą užfiksavusi filmuota medžiaga rodo, kad jį galėjo sukelti gaisras – jis miesto uoste siautė prieš pat sprogimą.
Ugnimi sukelti amonio nitrato sprogimą yra ganėtinai sudėtinga. Tam reikia, kad gaisras būtų ilgalaikis ir koncentruotas toje pačioje vietoje, kur ir laikomos šios medžiagos granulės.
Be to, pačios granulės nėra kuras gaisrui, tad jos turi būti arba užterštos, arba supakuotos kartu su kokia nors degia medžiaga.
Ignoruojamas žmonių saugumas
Pranešama, jog Beirute net šešerius metus nesilaikant griežtų sandėliavimo saugumo reikalavimų buvo laikoma net 2700 tonų amonio nitrato.
Beveik neabejojama, kad toks saugumo reikalavimų nesilaikymas prisidėjo prie tragiškų aplinkybių, dėl kurių ne toks jau ir išskirtinis gaistas pramoniniame objekte sukėlė tokį galingą sprogimą.
Sprogstant amonio nitratui susidaro didžiulis kiekis azoto oksidų. Azoto dioksidas NO₂ yra raudonos, nemalonaus kvapo dujos. Beirute po sprogimo užfiksuotose nuotraukose matoma aiški rausva sprogimo sukeltų dūmų spalva.
Azoto oksidai yra gana dažnai sutinkama miesto oro taršos dedamoji – šios dujos gali dirginti kvėpavimo takus. Didesnis šio teršalo kiekis itin didelį susirūpinimą kelia žmonėms, sergantiems įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.
Tad Beirute pasklidusios dujos, kol jos natūraliai neišsisklaidė, kelia rimtą pavojų miesto gyventojų sveikatai – priklausomai nuo oro sąlygų, dujoms išsisklaidyti gali prireikti kelių dienų.
