„Jeigu šiandien kelioms minutėms išjungtume el. pašto laiškų filtrus ir apsaugos sistemas, laiškų srautas išaugtų 400 proc. ir turbūt vos spėtume trinti į pašto dėžutę įkrentančius brukalus. Mes net nepastebime, kiek daug kenksmingų laiškų sustabdo įvairios apsaugos sistemos“, – sakė „Kaspersky Lab.“ programinės įrangos platintojos Lietuvoje bendrovės „Atviros informacinės sistemos“ saugumo ekspertas Andrius Šaveiko.
Anot jo, brukalų atakų aktyvumas banguoja – vieną dieną šlamštlaiškiai gali sudaryti 90 proc. laiškų, kitą – 60-70 procentų.
„Lygiai taip pat keičiasi ir šalys, iš kurių daugiausia plinta šlamštlaiškiai. Vieną mėnesį vienvaldžiai el. pašto „eterio“ teršėjai gali būti iš JAV ir Indijos, o kitą – Rusijos ar Kinijos. Šiuo atžvilgiu Lietuvoje situacija dėkingesnė – esame maža šalis, vietinių brukalų nėra daug, nors mus taip pat pasiekia klodai nepageidaujamų laiškų iš užsienio. Tiesa, Rytų Europos šalių „indėlis“ į brukalų apimtis nežymiai, bet didėja“, – sakė A. Šaveiko.
Rytų Europos šalių „indėlis“ į brukalų apimtis nežymiai, bet didėja, – sakė A. Šaveiko.2010 metais daugiausia – 11,32 proc. – brukalų plito iš JAV, po jos sekė Indija (8,3 proc.), ir Rusija (6,0 proc.). Gana dažnai tokie laiškai atkeliaudavo iš Azijos ir Rytų Europos šalių, o iš Vakarų Europos valstybių nepageidaujamų laiškų buvo siunčiama mažiau.
„Kaspersky Lab.“ duomenimis, dažniausiai brukaluose reklamuojami įvairūs medikamentai ir su sveikata susijusios paslaugos ar produktai. Tokie laiškai paprastai sudaro nuo 25 proc. iki 50 proc. visų brukalų. Taip pat dažnai platinami brukalai, kuriuose siūlomos suklastotos garsių dizainerių prekės, lošimų paslaugos ir laimėjimai, reklama. „Brukalų kūrėjai taip pat mėgsta susieti laiškus su populiariomis šventėmis, pvz., Helovynu, Kalėdomis ar kitomis“, – pasakojo A. Šaveiko.
Anot eksperto, norint apsisaugoti nuo intensyviai plintančių brukalų, per kuriuos taip pat plinta ir kompiuteriniai virusai, vartotojui reikėtų pasirūpinti kompiuterio apsauga. „Dauguma antivirusinių programų geba tikrinti laiškus ir atpažinti brukalus. Pavyzdžiui, tokios antivirusinės programos, kaip „Kaspersky Internet Security“, „G-Data“ ar „BitDefender“ turi el. pašto modulius, kurie užkerta kelią apie 95 procentams brukalų“, – teigė bendrovės „Atviros informacinės sistemos“ atstovas.
