Įvairios struktūros šiame komplekse yra išsibarsčiusios 120 hektarų plote, žurnale „Ancient Civilizations from Scythia to Siberia“ rašė archeologai.
„Detaliai tyrinėjant šį plotą identifikavome kelių tipų akmenines struktūras“, – sakė archeologai Andrejus Astafjevas, atstovaujantis Mangistauso valstybiniam istoriniam ir kultūriniam rezervatui bei Jevgenijus Bogdanovas, dirbantis Rusijos mokslų akademijos Sibiro departamento Archeologijos ir etnografijos institute. Mažiausios akmeninės struktūros šiame komplekse yra „vos“ 4 metrų ilgio ir pločio, didžiausios – 34 m ilgio ir 24 m pločio.
Struktūrų pagrindas – į žemę vertikaliai įterptos akmeninės plokštės, tvirtina archeologai. Kai kurie akmenys primena esančiuosius Stounhendže, ant jų išraižyti ginklų ir gyvūnų atvaizdai.
Vienas iš įdomiausių radinių šiame komplekse – tai liekanos balno, pagaminto naudojant ir sidabro detales bei išpuošto šernų, elnių ir kitų medžiojamų gyvūnų – galimai liūtų – atvaizdais. Papuošimai išgraviruoti reljefe, kuris matomas sidabrinėje plokštėje.
„Reljefinės dekoracijos įspaustos į priekinį paviršių“, – rašo archeologai. Jie mano, kad meniški senovės amatininkai šiuos paveikslėlius sukūrė odoje, kurią priklijavo prie medinių lentų. „Vėliau ant odos su suformuotais vaizdiniais buvo užklota sidabrinė plokštė ir figūros buvo užfiksuotos metale“, – tvirtino mokslininkai.
Akmeninio komplekso atradimas
2010 metais asmuo, kuris mokslininkų straipsnyje įvardintas kaip F. Achmadulinas, gyvenantis Aktau mieste, metalo detektoriumi tikrino Altÿnkazgano vietoves Mangÿshlako pusiasalyje ir taip rado sidabrinio balno liekanas. Radinį jis nugabeno A.Astafjevui, kuris dirba Aktau mieste.
„Tą teritoriją daugiausiai dengia dykumos, kuriose auga kiečiai“, – tyrimo ataskaitoje rašė archeologai. Tačiau A.Astafjevas nustatė, kad dykumoje, iš kurios radinį atgabeno F.Achmadulinas, yra ir iki tol nežinotas 120 hektarų plote išsidėstęs akmeninių struktūrų kompleksas. Vienoje iš tokių struktūrų ir buvo surastas balnas.
„Deja, regiono socialinė ir ekonominė situacija nėra tokia, kad būtų lengva imtis archeologinių tyrimų, tad tik nuo 2014 metų mokslininkai galėjo imtis darbo ir toje vietovėje atrado tam tikrų dalykų“, – rašė archeologai.
2014 metais pradėjus kasinėjimus archeologai ištyrė tą pastatą, kuriame buvo rasto balno liekanos. Aptikta ir daugiau balno dalių bei kitų radinių, tarp kurių – du bronziniai objektai, kaip manoma, rimbo liekanos.
Kam priklausė balnas?
Norint ištyrinėti visą komplekso plotą dar reikia atlikti begales darbo, tvirtina mokslininkai. „Tam tikros pastatų savybės ir akmeninių aptvarų formos mums leidžia daryti prielaidą, kad jas sukūrė klajoklių gentys“, – teigia A.Astafjevas ir J.Bogdanovas.
Balno forma ir papuošimai rodo, kad jis pagamintas maždaug Romos imperijos žlugimo laikais, o per Aziją ir Europą tais laikais keliavo klajoklių hunų gentys, Dėl hunų užkariavimų įvairios Eurazijos stepių etninės grupės buvo priverstos keisti savo įprastinę gyvenamąją vietą“, – rašė archeologai.
Veikiausiai balno savininkas buvo ganėtinai turtingas ir įtakingas, nes virš išgraviruotų žvėrių galvų mokslininkai sidabrinėje balno plokštėje rado simbolių, vadinamų „tamgomis“. Šie ženklai, anot archeologų, žymi privilegijuotą balno šeimininko statusą ir gali padėti susieti balno savininką su konkrečiu hunų klanu.
Mokslininkai negali paaiškinti dėl ko balnas rastas pastato liekanose, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad jis buvo sukurtas ritualiniais tikslas ar buvo užkastas su šeimininku. Po pastatu buvo rastas ir vienas skeletas, tačiau tikėtina, kad jis ten atsirado šimtmečiais vėliau už balną.
Tyrimai vis dar vyksta, o J.Bogdanovas tvirtina, kad jis su kolegomis išsamesnius balno liekanų tyrimus aprašys 2017 metais publikuoti numatomame straipsnyje. Bet jau dabar mokslininkai tikisi visuomenę sudominti nauja archeologinių kasinėjimų vieta. „Tikiuosi, kad kada nors bus sukurtas filmas apie Mangÿshlako archeologinius kasinėjimus, apie senovės civilizacijas ir dabartinius gyventojus“, – sakė mokslininkas.
