Planuojama, kad šiam tyrimui reikalingus radionuklidus pacientų tyrimams ciklotronu bus galima pradėti gaminti iki kitų metų vidurio.
Šiuo metu radionuklidai yra importuojami ir, kaip anksčiau skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, dėl to vieno PET tyrimo kaina siekia per tūkstantį eurų, 80 proc. jos sudaro radiofarmacinio preparato kaina ir transportavimas į Lietuvą.
„Šiandien dienai mes dėl vaisto prieinamumo ribotumo, dėl kainos pozitronų emisijos tomografijos tyrimas tampa tokiu ne tiek, kad prabangos ženklu, bet arti į tą pusę krypstame“, – BNS sakė Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovas Donatas Vajauskas.
„Tai yra jokiu būdu ne kažkoks retas tyrimas, prabangus ar panašiai – tai yra tyrimas, kuris yra visiška, absoliuti rutina, turinti be galo aiškias indikacijas kada ir kaip panaudoti, – kalbėjo jis. – Mes ir turime grįžti į tą normaliąją diagnostinę grandinę, kuri yra šiai dienai Vakaruose prieinama labai plačiai.“
Kaip anksčiau skelbė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, ciklotronas bus naudojamas generuoti įvairaus skilimo pusperiodžio, įskaitant ir trumpaamžius, radionuklidus, kurie svarbūs ir klinikinei medicinai, fundamentiniams biomedicinos tyrimams, ir technologiniams mokslams.
Branduolinės medicinos skyriaus vadovo teigimu, tai turėtų ne tik padaryti šį tyrimą prieinamesnį pacientams, bet ir leis jį taikyti įvairesniems tyrimams, nes bus galima gaminti preparatų, reikalingų didesniam jų spektrui.
Pasak D. Vajausko, galint pagaminti platų spektrą radionuklidų, „atsiveria tikrai labai plačios diagnostinės galimybės“.
„Iki šiol mūsų pacientai prieigos taškų tam neturėjo, mes turėdavome išsiųsti tuos pacientus į užsienį ar jie patys vykdavo į užsienį, kad šitą paslaugą gautų“, – kalbėjo jis.
Pasak D. Vajausko, pradėjus veikti ciklotronui, bus plečiami gama tyrimai, leidžiantys diagnozuoti onkologinius susirgimus ir padėti įvertinti ligos išplitimą prieš skiriant gydymą bei vėliau įvertinti gydymo efektyvumą, nustatyti atkryčio riziką.
Taip pat PET tyrimai atliekami kardiologiniams pacientams, neurologinių susirgimų diagnostikai: Alzheimerio ligai, onkologiniams šios srities susirgimams.
D. Vajausko teigimu, šiuo metu infrastruktūros statybos yra pabaigtos, taip pat atgabenta didelė dalis įrangos ciklotronui ir laboratorinių priemonių.
„Vyksta galutinis instaliavimas, kurio pabaigoje bus padarytas testavimas visos įrangos, kaip ji integraliai veikia“, – kalbėjo jis.
Paleisti techniką tikimasi dar šiemet, tačiau vaistų gamybos licenciją, leisiančią radionuklidus naudoti pacientų tyrimams, tikimasi turėti iki kitų metų vidurio.
„Yra žingsniai, kurie yra suplanuoti sekantys, leidžiantys mums pradėti gaminti šituos vaistus šioje infrastruktūroje ir panaudoti ištyrimui, tai artimiausias terminas iki kurio turėtume įvykdyti šitą reikalavimą, yra kitų metų vidurys. Iki kitų metų vidurio mes turime gauti vaistų gamybos licenciją ir pradėti šituos vaistus gaminti Kauno klinikose“, – kalbėjo profesorius.
Įrengus ciklotroną, esminiai apribojimai tyrimams bus radionuklidų gamybos ciklas, trunkantis keturias valandas. Jie turi būti panaudojami tą pačią dieną. Taip pat PET aparato skenavimo laikas, senesniuose įrenginiuose trunkantis apie 40 minučių.
Šiuo metu PET įranga yra Vilniuje ir Kaune.
Tam, kad Kauno klinikos galėtų preparatus teikti kitoms įstaigoms, taip pat reikės gauti atskirą leidimą.
Pasak D. Vajausko, ciklotronas yra nacionalinis projektas, planuotas „tikrai ne penkiems, o dešimt ir daugiau metų“, todėl jį rengiant buvo įvertintas ir didėsiantis PET poreikis, nes šiuo metu pagal turimą įrangą, pasak jo, Lietuva smarkiai atsilieka nuo Vakarų šalių.
Anksčiau skelbta, kad ciklotrono infrastruktūra kainavo 15,23 mln. eurų, 85 proc. projekto lėšų sudaro ES finansavimas, likusi dalis – valstybės biudžeto lėšos.
