Šiose maisto pramonės atšakose dirbantys verslininkai tikisi, kad jų išeitimi iš sunkios padėties taps inovacijos. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais nemažai dėmesio susilaukė laboratorijoje auginama jautiena, o išmaniosios ūkininkavimo sistemos yra vystomos visu greičiu.
Bet yra atvejų, kai norint išsaugoti vienokią ar kitokią maistinę kultūrą reikia ne išrasti kokį nors naują dalyką, o atsigręžti į praeitį ir prisiminti seną, natūralų išlikimą užtikrinantį sprendimą – genetinę pasėlių įvairovę.
Puikus pavyzdys yra kava. Šuo metu komerciniuose kavos auginimo ūkiuose dominuoja dvi šio augalo rūšys: Coffea arabica ir C. Canephora. Iš pastarosios gaminama vadinamoji „robusta“ kava. Ir dėl tokio mažo veislių skaičiaus kyla grėsmė gėrimui, kurį kiekvieną dieną vartoja didelė dalis pasaulio žmonių bei kuris užtikrina pragyvenimo pajamas 125 mln. žmonių. Ypač didelė grėsmė yra kilusi C. Arabica rūšiai – ji yra jautri karščio bangoms, nepatikimam lietingumui, naujiems kenkėjams ir ligoms, kurie klesti tokiomis sąlygomis.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius kavos gamybai Pietų ir Centrinėje Amerikoje smogė destruktyvi grybelinė liga, vadinama „kavos lapų rūdijimu“. Grybelio paveikti lapai iš ryškiai žalių pavirsta rudais, o infekcija sparčiai plinta per visas plantacijas. Etiopijos, Kenijos ir kaimyninių valstybių kavos augintojams grėsmę kelia mažas vabzdys Hypothenemus hampei, vadinamas „kavos grąžtu“ – jis prasigraužia į kavos pupeles ir jas sugadina.
Tam, kad kava būtų atsparesnė kenkėjams ir nepatikimoms orų sąlygoms, ūkininkams būtina didesnė kavos veislių įvairovė. Bet iš kur ji gali rastis? Anot mokslininkų – iš mažų, tradicinių kavos auginimo ūkių. Tolimuose, izoliuotuose kavos auginimo ūkiuose, kurie yra giliai miškuose, galima atrasti tokių C. arabica ir C. Canephora veislių, kurios nėra paplitusios plačiai. Maža to, tokiose atokiose vietose galima rasti net ir visai kitų kavos veislių, kurios gali išgelbėti visą aromatingąjį gėrimą ateities kartoms.
Jeigu mokslininkai skubiai imsis darbo ir savo laboratorijose bei laukuose ištirs mažiau pažįstamų veislių savybes, turėtume pakankamai laiko identifikuoti tas atmainas, kurios yra pakankamai gajos, kad išgyventų kaip komercinės veislės. Selekcininkai galėtų iš jų išvesti ir naujas veisles, kurios būtų atsparesnės klimato kaitai nei tos, kurios naudojamos dabar.
Ir atsparių veislių paieškos vykdomos jau dabar. Ne pelno organizacija „World Coffee Research“, kurią finansuoja kavos kompanijos „Lavazza“, „Gruppo Illy“ ir kitos, jau dabar bando daugiau nei 30 geriausių įvairiuose pasaulio ūkiuose auginamų kavos atmainų atsparumo savybes, tikėdamiesi, kad tarp jų pavyks atrasti bent vieną, kuri būtų atspari ateities iššūkiams.
Bet tokie eksperimentai yra priklausomi nuo kavos augalų kruopštaus atrinkimo, išsaugojimo ir analizavimo. Specializuoti kavos genų bankai – tokie, kaip Kosta Rikoje esanti Tarptautinė kavos kolekcija, priklausanti Tropinio žemės ūkio tyrimų ir aukštojo lavinimo centrui, saugo tradicines kavos veisles. Nacionaliniai kavos genų bankai, esantys Madagaskare, Kenijoje, Kolumbijoje ir Kosta Rikoje saugo didelę įvairovę augalų, kurie daugeliu atveju dar net nėra ištirti.
Svarbi kavos išsaugojimo užduoties dalis yra ir patys augintojai: jie turėtų rūpintis ne tik naujų veislių auginimu savo laukuose bei produktyvumo vertinimu, bet ir saugojimu miškų, kuriuose gali slypėti dar nežinomos kavos atmainos.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 60 proc. laukinių kavos veislių gresia išnykimas natūralioje aplinkoje – daugiausiai dėl klimato kaitos ir jos grėsmės miškams. Netgi arabikos gimimo vietoje – lietinguose Etiopijos pietvakarių kalnuose – miškai nėra saugūs. Mat per tris pastaruosius dešimtmečius 60 proc. šių miškų buvo iškirsti, daugiausiai siekiant atlaisvinti plotą žemės ūkiui.
Miškų kirtimas kelia grėsmę ne tik kavai, todėl jį būtina stabdyti. Tačiau kol tai neįvyko (jei apskritai įvyks), būtina intensyviau ieškoti laukinių kavos rūšių ir išsaugoti jas genų bankuose.
Be abejo, būtina užtikrinti ir tokių genų bankų darbingumą bei prieinamumą, kad jų saugoma genetinė medžiaga būtų lengvai prieinama viso pasaulio mokslininkams bei ūkininkams – o tam prireiks finansavimo infrastruktūros išvystymui ir daugiau gerai apmokyto personalo.
Organizacija „Crop Trust“ apskaičiavo, kad kavos genų bankų būklės pagerinimui iki pakankamos reikėtų vienkartinės 25 mln. JAV dolerių investicijos – maždaug tiek, kiek per pusdienį uždirba „Starbucks“ tinklas. O šios investicijos potenciali grąža – klimato kaitai ir naujiems kenkėjams atsparios kavos atmainos – visai 100 mlrd. dolerių vertės kavos pramonei būtų keliomis eilėmis didesnė.
