Ugnikalniai išsiveržia tiek Žemėje, tiek ir kituose Saulės sistemos kūnuose. Kai kurie ugnikalniai, kaip Kilauea Havajuose, išsiveržia gana lėtai per ilgą laiko tarpą. Aukšti, kalnuoti ugnikalniai, kaip Mount Fuji, būna tylūs daugelį metų, o vėliau dideliu išsiveržimu atskleidžia savo katastrofišką rūstybę.
Kawah Ijen atveju lava degina sierą, kuri išlenda iš vulkaninių plyšių kartu su išlydytomis uolomis.
Dažniausiai ugnikalnių išmetama lava būna oranžinės spalvos, tačiau Indonezijoje esančio ugnikalnio Kawah Ijen lava – mėlyna. Kodėl?
Fizinė šios lavos sudėtis nuo įprastinės raudonos spalvos labai nesiskiria – ji klampi, teka lėtai ir jos karštis siekia 600–900 laipsnių Celsijaus. Tik išsiveržusi lava būna įprastos oranžinės spalvos.
Lava išleidžia didelius kiekius terminės energijos. Ši terminės radiacijos emisija lavai suteikia raudoną atspalvį. Tačiau Kawah Ijen atveju lava degina sierą, kuri išlenda iš vulkaninių plyšių kartu su išlydytomis uolomis. Taigi sieros degimas ir suteikia mėlyną spalvą.
Degimo procesas taip pat atskleidžia daug informacijos apie cheminių reakcijų energiją. Raudona spalva rodo žemą energijos kiekį, o mėlynos liepsnos – kad išleidžiamas didžiausias kiekis energijos.
