Naudodami palydovų duomenis, kurie padeda sekti debesų pasiskirstymą nuo 1983-iųjų, mokslininkai nustatė, kad dėl klimato atšilimo daugiau debesų kaupiasi poliuose.
Todėl subtropinės sausosios zonos – tarp 20–30 laipsnių platumų – plečiasi. Be to, tyrėjai teigia, kad debesų viršūnės kyla aukščiau į atmosferą. Visi šie pokyčiai gali pagreitinti planetos atšilimą, rašo businessinsider.com.
Dėl orbitos santykio tarp Žemės ir Saulės tropiniuose regionuose kaupiasi daugiau saulės spinduliuotės nei poliuose, taigi debesų buvimas šiuose regionuose yra itin svarbus. Debesys padidina mūsų planetos albedą – Žemės galimybę atspindėti Saulės energiją ir radiaciją atgal į kosmosą.
Esant mažesniam kiekiui debesų virš atogrąžų regionų mažiau Saulės energijos bus atspindėta ir Žemė ims šilti greičiau. O kylančios debesų viršūnės padidins šiltnamio dujų efektą, nes debesys po jais „įkalina“ daugiau šilto oro.
Daugumoje klimato modelių tokie pokyčiai nuspėti, tačiau debesis mokslininkams itin sunku tirti dėl to, kad jie nuolatos keičia formą.