Kaip neuromokslininkas Deanas Burnettas paaiškino NPR, taip yra dėl to kad „jūsų smegenys kartais būna idiotės“. Mokslininkas net taip ir yra pavadinęs savo knygą – „Idiotės smegenys: ką jos iš tikrųjų veikia“. D.Burnettas nėra vienas iš tų mokslininkų, kuris be galo idealizuoja žmogaus smegenis ir jų sugebėjimus. Netgi priešingai – jis atskleidžia daugelį jų netobulumų.
Vienas jų – pykinimas, kai yra judama. Smegenų dalies gumburo darbas yra iššifruoti visus signalus, kuriuos į smegenis siunčia jutimo organai. Paprastai kai žmogus juda, jo raumenys juda taip pat, akys aprėpia atstumus, taip pat veikia „pusiausvyros jutikliai“ vidinėse ausyse.
„Jie yra mažutėliai skysčio pilni kanalai, – aiškina D.Burnettas. – Pagal to skysčio judėjimą yra suprantama, kur eini. Jeigu apsiverti aukštyn kojomis – supranti. Jeigu greitai bėgi – taip pat, nes skystis paklūsta fizikos dėsniams.“ Gumburas visą šią informaciją sudėlioja iš nuotrupų į aiškią žinią, kad mūsų protas suvoktų, kur erdvėje mes esame.
Bet kai važiuojate, gumburas pradeda gauti vienas kitam prieštaraujančius signalus. Jūsų raumenys nejuda, bet akys mato, kad iš tikrųjų judate, skystis vidinėse ausyse taip pat informuoja apie judėjimą.
„Smegenys gauna signalus iš raumenų ir akių, kad nejudate, bet pusiausvyros jutikliai aiškina, kad judate. Visi jie negali būti teisūs. Kalbant evoliuciniais terminais, yra vienintelis dalykas, kuris gali sukelti tokį jutimų neatitikimą – tai yra neurotoksinai, arba nuodai. Tad smegenys galiausiai pradeda galvoti, kad jos yra nuodijamos. Kai jos yra nuodijamos, pirmas dalykas, ką jos nori padaryti – atsikratyti nuodų, tai yra juos išvemti. Ir štai rezultatas – kai tik smegenys pradeda painiotis, nežino, ką daryti, tai supykina organizmą. Dėl visa ko. Ir todėl judant mus pradeda pykinti, nes smegenys nuolat jaudinasi, kad yra nuodijamos“, – aiškina mokslininkas. Jo teigimu, jūsų „idiotės smegenys“ tik mėgina jums padėti – geriausiai, kaip tik sugeba.
„Kai važiuojate automobiliu, galite žiūrėti pro langą į judančius vaizdus. Kai kuriems žmonėms tai padeda šiek tiek subalansuoti sistemą, – teigia D.Burnettas. – Smegenys pamato, kad vaizdai juda, tai gal tada ir kūnas turi judėti, ir truputį nusiramina.“
Smegenys pradeda galvoti, kad jos yra nuodijamos. Kai jos yra nuodijamos, pirmas dalykas, ką jos nori padaryti – atsikratyti nuodų, tai yra juos išvemti.
Tačiau kai pradedate skaityti ir akys nebemato judėjimo, viskas joms vėl susipainioja. „Jūs atribojate smegenis nuo vizualinės informacijos, – toliau aiškina mokslininkas. – Tad tai dar labiau paaštrina jutimų neatitikimą, kuris jau nuo pat pradžių kėsinasi sukelti pykinimą... Jūs netenkate vizualinės informacijos, kuri mėgina nuraminti smegenis.“
Ši teorija galioja ir jūros ligai. Kai esate laive, jums neatrodo, kad judate – negaunate tos vizualinės informacijos, kad smegenims įrodytumėte iš tikrųjų judantis.
D.Burnettas nepaaiškino, kodėl kai kuriems žmonėms taip nutinka, o kitiems ne. Jis pripažįsta, kad to nežino – mokslininkai neatranda aiškių priežasčių. Taip pat neaišku, kodėl kai kurie žmonės paprasčiausiai iš to išauga – jų smegenys kažkaip prisitaiko prie gaunamų vienas kitam prieštaraujančių signalų.
