Naujausiais tyrimais prieita prie išvados, kad Gliese 581d iš tikrųjų egzistuoja. Panašu, kad tai – du kartus už Žemę masyvesnė uolinė planeta.
Gliese 581d gali būti pirmoji Žemės tipo egzoplaneta, aptikta gyvybės zonoje – nutolusi nuo gimtosios žvaigždės tiek, kad planetoje nei per karšta, nei per šalta gyvybei.
Pernai Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjai pareiškė, kad Gliese 581d ir jos palydovė Gliese 581g tėra paprasčiausias magnetinių audrų iškreivinti šviesos spinduliai, atskrieję iš žvaigždės, kuri nuo Žemės nutolusi 22 šviesmečius.
Tačiau naujausias britų tyrimas rodo, kad Pensilvanijos mokslininkų naudotas metodas tinkamas tik didelių egzoplanetų identifikavimui, o mažų egzoplanetų atveju (kokia ir yra Gliese 581d) jis nėra tikslus.
Karalienės Marijos universiteto Londone (Jungtinė Karalystė, JK) ir Hertfordšyro universiteto (JK) tyrėjai egzistuojančius duomenis ištyrė kur kas tikslesniu metodu.
„Gliese 581d egzistavimas arba jos nebuvimas – svarbus momentas, kadangi tai yra pirma Žemės tipo planeta, atrasta vadinamojoje planetinės sistemos gyvybės zonoje. Tai – ypač reikšmingas atvejis Doplerio efekto metodikoje, – kalbėjo tyrimui vadovavęs Guillemas Anglada-Escude'as. – Mokslininkai visada diskutuoja dėl duomenų interpretavimo, bet aš neabejoju, kad Gliese 581d iš tikrųjų skrieja aplink Gliese 581 žvaigždę.“
Gliese 581d gali būti pirmoji Žemės tipo egzoplaneta, aptikta gyvybės zonoje – nutolusi nuo gimtosios žvaigždės tiek, kad planetoje nei per karšta, nei per šalta gyvybei. Gliese 581d buvo atrasta, kai Kalifornijos universiteto Santa Kruze (JAV) mokslininkai kadaise ieškojo žvaigždės šviesos pokyčių, kuriuos sąlygoja aplink ją galimai skriejančių planetų gravitacija. Šviesos iškraipymas bylojo, kad planeta gali būti maždaug 3 kartus masyvesnė už Žemę.
Žemės tipo planetos atradimas prie žvaigždės Gliese 581 tada sužadino neakademinės visuomenės vaizduotę. Dokumentinių filmų kompanija RDF ir socialinis tinklas Bebo Ukrainoje veikiančiu teleskopu į Gliese 581 pasiuntė galingą spindulį su informacija – 500 žinučių su Žemės gyventojų pranešimais radijo bangų pavidalu. Tikėdamasis fundamentalių atradimų, Australijos mokslo ministras tuo metu organizavo 20 tūkst. „Twitter“ naudotojų žinučių išsiuntimą į tolimą planetinę sistemą.
