Energinga istorija
Per ateinančius dešimtmečius žmonija išeikvoja energijos atsargas Žemėje ir dėl to įkuria energijos gavybos iš helio-3 bazę Mėnulyje. Energija transportuojama mikrobangomis, specialiai tam pastatytomis antenomis. Šis sprendimas atrodo kaip puikus būdas aprūpinti energija visą žmoniją, bet tuomet Mėnulyje kažkas nutinka ir komunikacija bei energijos tiekimas nutrūksta. Atslenka nuosmukio metai.
Žaidimas prasideda praėjus penkeriems metams po ryšio su Mėnulio baze nutrūkimu, kai surinkę paskutinius Pasaulio Kosmoso Agentūros išteklius grupelė mokslininkų ir inžinierių šiaip ne taip paruošia paskutinį erdvėlaivį, galintį nuskraidinti astronautą į Mėnulį. Ir tas astronautas esate jūs, žaidėjas.
Tai gerai parašyta istorija apie vienatvę, praradimus bei žmogiškumą. Kaip populiaru paskutinį dešimtmetį, žaidimo istorija pateikiama per vaikščiojimą ir aplinkos tyrinėjimą – teks susidurti su paliktais holografiniais vaizdo bei garso įrašais, el. pašto žinutėmis ir tradiciniais ranka rašytais ar spausdintais užrašais. Per aplinkos tyrinėjimą atskleidžiamos žmonių, gyvenusių ir dirbusių Mėnulio stotyje, istorijos. Kai kurių iš jų veiksmus nulėmė pragmatiniai, o kitų – emociniai dalykai, tačiau per juos bendrai sužinome visą naratyvą.
Tačiau žaidime yra ir galvosūkių bei veiksmo scenų, kurių metu reikia nuveikti tam tikrus dalykus, kad pavyktų išgyventi.
Įtikinamos lenktynės su laiku dėl išgyvenimo
Kai kurios veiksmo scenos yra tiesiog galvosūkiai ar pakankamai standartiniai, pavadinkime, „mini-žaidimai“. Šokinėjimas platformomis, (sunkiai valdomas) užraktų pjovimas lazeriu, vėliau randamas pagalbininkas dronas, kuris padeda atrakinti kai kuriuos užraktus iš kitos pusės ir panašūs dalykai neatrodo labai originalūs, tačiau dažniausiai ir neiškrenta iš konteksto.
Tuo tarpu kitos scenos yra, tikrąja to žodžio prasme, veiksmo scenos. Ir būtent šios yra tai, kuo šis žaidimas gali didžiuotis. Šios įtampos ir streso kupinos atkarpos konstruoja pažeidžiamumo bei mirtingumo atmosferą, atrodo, kad kiekviena sekundė svarbi, nes tuoj tuoj baigsis deguonis.
Žaidimas turi ne tik gerą istoriją, bet ir, kaip nedidelei indie kompanijai, vizualiai atrodo pavydėtinai gerai. Aplinkos ir daiktai pateikti realistiškai ir įtikinamai, o kitų žmonių ar gyvūnų žaidime nėra, tad nėra ir kas sugadina gerą įspūdį.
Gerai, bet...
Ne viskas žaidime yra gerai. Istorija konstruojama įtraukiančiai, tačiau yra ir tokių momentų, kai negali nesistebėti logikos trūkumu. Pavyzdžiui, prieš išskrisdami iš Žemės pagaliau paruošėme visą milžinišką raketą ir turime vos pusantros minutės įlipti į ją ir išskristi. Mes suprantame, kad tai žaidimas ir kartais galima turėti mini-žaidimus ar galvosūkius, kurie kažkiek neatitinka realybės, bet penkeri metai planavimo, paskutinės raketos ruošimo ir visos žmonijos lemtis priklauso nuo to, ar per 90 sekundžių suspėsime įsiropšti į raketą! Pripažinkim, net ir bandant pritempti tai neskamba kaip tinkamas planavimas.
Taip pat nors ir minėtieji mini-galvosūkiai netrukdo, tačiau vietomis jaučiasi pritempti ir pertekliniai. Negana to, visas žaidimas mums pasijautė šiek tiek per ilgas – pabaiga įtraukianti ir nebloga, tačiau prieš pat ją valanda–pusantros žaidimo atrodė beprasmės (žaidimo įveikimui prireiks apie 7 valandų).
Ne iki galo patogus ir valdymas konsolės pulteliu – ypač dažnai norisi, kad galėtume dairytis greičiau, bet sukimasis horizontaliai užtrunka amžinybę... Taip pat neretai sunku atsisukti į objektus, kad jie aktyvuotųsi, tad tenka vaikščioti pirmyn–atgal, kol pavyksta.
Be to žaisdami konsole tikimės, kad žaidimas veiks be priekaištų, tačiau bent keliose vietose teko matyti, jog kadrų kaita tikrai yra geriausiu atveju 15 kadrų per sekundę. Taip pat verta paminėti ilgus krovimosi laikus – numirus tenka laukti pusę minutės ar ilgiau, o jei numiršti per 10 ar 15 sekundžių (o tai kai kuriose vietose tikrai nutinka), tai laukti ilgiau nei žaidi – tikrai nėra smagu.
Galiausiai
Kai kurie turbūt jau girdėjote apie šį žaidimą praėjusių metų gale, kai jis buvo išleistas asmeniniams kompiuteriams, tačiau pavasarį jau atsirado „PlayStation 4“ bei „Xbox One“ versijos, o prieš porą savaičių ir „Nintendo Switch“, tad nors nemažai žaidimo elementų nėra be priekaištų, gera istorija bei vizualas leidžia rekomenduoti jį pažaisti ir jums. Ypač, jei stebėjote „SpaceX Dragon“ kelionę.
Žaidimą apžvalgai suteikė jo kūrėjai, „Deliver Us The Moon“ testavome „Xbox One“ konsole.