Apie tai, kokie iššūkiai mūsų mokslo ir verslo laukia jau netrukus, kalbame su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriumi Kęstučiu Šetkumi.
Lietuva pagal inovacijų augimo rodiklius šioje švieslentėje pakilo iš 24 į 16 vietą.
Prieš pusę metų Europos Sąjunga paskelbė penkių pastarųjų metų Europos inovacijų švieslentę, kuri atskleidžia valstybės konkurencingumą, valstybės inovacijų rinkos požymius bei rezultatus. Lietuva pagal inovacijų augimo rodiklius šioje švieslentėje pakilo iš 24 į 16 vietą, užsitikrindama 21 proc. augimą, kuris yra didžiausias per paskutinius 5 metus.
„Mes jau esame Europos tigras, jei galima taip sakyti. Mūsų inovacijų rinka auga dideliais tempais, tad Europiniame kontekste esame labai gerose pozicijose. Tačiau kitas klausimas – ar mums yra pakankama lygiuotis tik Europos kontekste? Manau, kad ne. Ir tai yra labai svarbu – pradėti lygiuotis pasauliniame kontekste, siekti konkuruoti su tokiomis šalimis, kaip Singapūras.
Pasauliniame kontekste esame stiprus vidutiniokas, kuriam trūksta nemažai dalykų, tačiau kuris turi ir tam tikrus labai progresyvius požymius. Pirmas dalykas, kuriuo mes išsiskiriame – esame lankstūs, greitai prisitaikantys. Tai patvirtina ankstesni metai, ypač – krizės metai, kuomet mes sugebėjome labai greitai persiorientuoti, pakeisti eksporto kryptis ir mąstymą. Tai parodo mūsų pasirengimą ir gebėjimą toliau efektyviai konkuruoti“, – pasakoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus.
Išmanieji sprendimai ir kibernetinis saugumas
Pasak Kęstučio, Lietuvoje kuriama inovacijų ekosistema, kurioje dalyvauja tiek viešasis sektorius, tiek pats verslas ir įvairios verslo organizacijos, tiek universitetai bei mokslo ir technologijų parkai bei įvairūs kiti dalyviai. Darniai inovacijų ekosistemai sukurti skiriame daug investicijų, entuziazmo, laiko, žmogiškųjų išteklių. Kryptingai veikianti inovacijų ekosistema sudaro puikias prielaidas atsirasti naujiems verslams, inovatyviems startuoliams. Pastebime tendenciją, kad šių naujų verslų orientacija yra labai aiški – tai išmanieji sprendimai, kuriems sukurti reikia vis daugiau tarpdisciplininių kompetencijų, žinių bei skirtingų sričių gebėjimų.
„Visas pasaulis dar tik pradeda „atrasti“ išmaniuosius įrenginius, didėja ne tik šių įrenginių pasiūla, bet ir įvairių su jais susijusių paslaugų (išmanių programėlių, „apps‘ų“) pasiūla ir paklausa. Dažnai išmanių įrenginių kūrimas kelia ir vis daugiau iššūkių, o kibernetinis saugumas bei duomenų apsauga – yra vieni iš jų. Džiugu, kad jau pasauliniu mastu šiose srityse kaip kūrėjai ir vartotojai mes einame koja kojon.
Didžiosios valstybės sunkiau priima tokius staigius naujus dalykus; o mes – kur kas greičiau priimame, išbandome, pritaikome.
Fintech'as – dar viena sritis, kurioje esame galbūt net vieni iš lyderių. Taigi – didelis lankstumas, greitas technologijų perėmimas, tai yra mūsų stiprybės. Didžiosios valstybės sunkiau priima tokius staigius naujus dalykus; o mes – kur kas greičiau priimame, išbandome, pritaikome.
Tiesa, Lietuvos rinka yra menka, išbandyti produktą Lietuvos rinkoje yra beveik neįmanoma, o į pasaulinį kontekstą yra pakankamai sudėtinga įeiti. Ir ne lėšos yra pagrindinė stoka, o ryšiai, kontaktai, partneriai, kai mumis iš tiesų dar ne visada tiek pasitiki, kiek norėtųsi“, – sako MITA direktorius.
Kokius pokyčius pastebite inovacijų kūrime?
„Pirmiausia, kas ypatingai kinta tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – nebėra produktų, kurie būtų sukurti taikant vieno sektoriaus specialistų žinias, šiuolaikiniai produktai orientuojasi į daiktų interneto (ang.k. IoT) tendencijas, tai yra integruoti, išmanūs sprendimai, atliekantys daug funkcijų, gebantys net gi priimti tam tikrus sprendimus, pvz., robotas-siurblys ar robotas-žoliapjovė, siuntas pristatantis robotas ar panašiai. Rasti produktą be IT ir išmanių programėlių šiandien beveik neįmanoma.
Taip pat atsiranda labai daug inovacijų paprastuose, elementariuose dalykuose – tam, kad pagerintų žmonių buitį, darbą. Į priekį išsiveržia paslaugos. Paslaugų rinka šiuo metu beribė, į ją labai lengva įeiti.
Štai paprastas klausimas – tarkime prieš 5 ar 10 m., kiek žmogus galėjo naudotis paslaugomis? Tikriausiai apie 2 val. per parą. Trečdalį laiko žmogus darbe, dar aštuonias valandas miega. O laisvam laikui likdavo valanda ar dvi, kuomet jis galėdavo naudoti tas paslaugas.
Šiuo metu žmogus paslaugomis naudojasi greičiausiai apie šešiolika valandų per parą.
Šiuo metu žmogus paslaugomis naudojasi greičiausiai apie šešiolika valandų per parą. Net prieš miegą ar darbe jis turi laiko prisėsti prie el. parduotuvės, paskaityti naujienas, pasidalinti žiniomis, mes beveik visą laiką dabar naudojamės vienomis ar kitomis paslaugomis, to net nebejausdami. Tad vietos atsirasti naujiems žaidėjams yra labai daug“, – pastebi MITA vadovas.
Lietuvos mokslas – kokios pagrindinės jo, kaip inovacijų katalizatoriaus stiprybės?
„Lietuvos mokslo stiprybės yra aukšta specialistų kompetencija, pasaulinio lygio vykdomi tyrimai, ypač tokiose srityse, kaip biotechnologijos ir lazeriai, sukurta palanki infrastruktūra. Galime didžiuotis, kad turime du išskirtinius sektorius: tai biotechnologijų ir lazerių. Daug kas galvoja, kad tai yra labai stiprūs verslo segmentai, tačiau viso to pradžia – mokslas. Šie du sektoriai išlieka patys stipriausi.
Tačiau ir kiti mokslo sektoriai yra perspektyvūs, pavyzdžiui, nanotechnologijų, robotikos, maisto technologijų, alternatyvios energetikos, kurie labai greitai auga ir šiuo metu pagrindinė stiprybė tampa tai, jog mes pradedame orientuotis į verslo-mokslo bendradarbiavimą. Tikrai daug stipriau nei Europa. Statistiškai verslo-mokslo bendradarbiavimo Lietuvoje vidurkis yra 3,5 kartų didesnis už Europos vidurkį.
Mokslas atsisuka į verslą ir jau supranta, jog verslas gali realizuoti jo sukurtas idėjas.
Tai yra nauji skaičiai, jie atsirado per pastaruosius dvejus metus ir šie skaičiai rodo, jog mokslas tampa ypač patrauklus verslui. Mokslas atsisuka į verslą ir jau supranta, jog verslas gali realizuoti jo sukurtas idėjas“, - mano Kęstutis Šetkus.
Ar mūsų mokslininkai tampa patys labiau verslūs, ar tiesiog sugeba geriau užmegzti ryšius?
„Taip, mokslininkai tampa labiau verslūs, orientuoja tyrimus į taikomąją sritį ir jau aiškiai supranta, kad jie nebegali užsidaryti savyje, o turi ieškoti sąlyčio taškų, kad gautų tiesioginį finansavimą ir galėtų savo idėjas realizuoti sukuriant rinkai naujus produktus ar paslaugas, grįstas mokslo žiniomis.
Taip pat labai svarbus ir jaunų tyrėjų indėlis, kurių versle vis dar labai trūksta Lietuvoje. Statistiškai, šiandien daugiausiai verslui palankių idėjų sukuria jauni 25-35 m. amžiaus tyrėjai. Inovacijų centrai jau įkurti beveik visose aukštosiose mokyklose, o technologijų perdavimo centrai ir įvairios dirbtuvės jau persmelkė visą akademinę sferą.
Šiandien jau pasiekėme inovacijų masiškumą Lietuvoje, tai esminis aspektas. Pateiksiu pavyzdį – vien per 2017 m. mūsų agentūra finansavimui yra gavusi virš 400 paraiškų, daugiausiai tai mažos apimties verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektai. 2016 m. buvo panašus paraiškų skaičius.
Tokio dydžio valstybei, kaip Lietuva, gauti per 2 m. virš 800 paraiškų finansuoti mažos apimties, iki 10 tūkst. eurų vertės projektus, kurie ateityje galėtų išaugti, yra didelis skaičius. Ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai“, – sako MITA vadovas.
Kuo ypatingi Lietuvos inovacijų rinkai bus 2018 m.?
„Pirmas dalykas – bus pradėta daug didelės apimties projektų. Tikrai turėsime nemažą kiekį sėkmingų produktų ir išgirsime daug naujų pavadinimų, išvysime naujų veidų. Taip pat labai aktualu, jog toliau plečiasi klasterizacijos iniciatyvos: atsiranda nauji ir brandinami jau egzistuojantys klasteriai, įmonės aktyviau bendradarbiauja bei apjungia savo žmogiškuosius išteklius, sutelkia kompetencijas siekdamos skverbtis į naujas rinkas bei kurti konkurencingesnius produktus.
Bus pakankamai didelis investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą augimas.
Pasižymėsime tuo, jog bus pakankamai didelis investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą augimas. Taip pat, atsiras naujų produktų pasiūla, kurių dar negirdėjome ir pasiūla bus didesnė nei šiemet.
Dabar žengiame į šio finansavimo laikotarpio vidurio fazę. Daugės stambių projektų, kurių vertė sieks apie 1 mln. eurų. Iš esmės tai bus jau nemaži projektai ne tik Lietuvos, bet ir europiniu ar net pasauliniu mastu. Labai svarbu, jog naujieji projektai bus įvairūs, generuojamai pagal 6 Sumanios specializacijos sritis.
Kas nulemia taip smarkiai sutrumpėjusį inovacijų diegimo laiką?
Visų pirma – besiplečianti rinka ir žymiai efektyvesni ir paprastesni pardavimų kanalai.
Kitas dalykas – išaugęs gebėjimas patiems kurti rinką. Pavyzdžiui, lietuviškieji „Trafi“ ar panašūs Lietuvos startuoliai, kurie sugeba greitai ir efektyviai pritraukti investicijas, net neturėdami produkto. Pats kuriamas produktas kuria ir rinką.
Žinoma, visa tai yra sudėtingi, galbūt vis dar vienetiniai atvejai, bet kasmet jų daugėja ir, natūralu, didėja ir konkurencija net ir tarp tokių unikalių inovatorių.
Šiame procese svarbų vaidmenį vaidina rizikos kapitalas. Naujausi skaičiai rodo, jog pagaliau pasivijome Europą pagal rizikos kapitalo apimtis. Tiesa, rizikos kapitalas vis dar suvokiama labai siaurai – tiesiog kaip pinigai. Tačiau iš tiesų pasaulis pinigų yra ženkliai daugiau, nei inovacijų ir technologijų, į kurias juos būtų galima investuoti. Taigi, rizikos kapitalas yra pirmiausia ryšiai, konsultacijos, žinios, kaip prieiti ir išnaudoti tinkamus kanalus. Ir tai yra daug svarbiau – ne rizikos kapitalo pinigai, o ryšiai“, - pasakoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus.
Kokį vaidmenį inovacijų kūrimo procese vaidina kūrybiškumas?
„Kūrybiškumas yra pagrindinis bet kurių inovacijų gimimo komponentas. Bet kurioje srityje – ar tai būtų lazeriai, ar tai būtų biotechnologijos, ar informacinės technologijos. Kūrybiškumas yra esminis elementas, leidžiantis generuoti tam tikras idėjas.
Kūrybiškumas palaipsniui jau tampa lygus verslumui.
Kūrybiškumas palaipsniui jau tampa lygus verslumui.
Nemanau, jog šiuo metu galima atskirti kūrybiškumą nuo verslumo. Manau, jog didelė klaida jaunimą mokyti mokyklose sauso verslumo, kuomet mokytojas atsistoja ir aštuonis metus pasakoja, kaip reikia pradėti verslą.
Verslą pradėti šiuo metu labai paprasta. Sudėtingiausia yra kūrybiškai vystyti idėją ir būti kūrybiškam ją realizuojant. Kūrybiškumas tampa esminiu kiekvieno sėkmingo verslo elementu. Sunku pasakyti, ar galima išmokti kūrybiškumo. Šiandien svarbiausias veiksnys yra nebeslopinti to kūrybiškumo – pradedant darželyje, paskui mokykloje ir universitete“, – pastebi MITA vadovas.
Ačiū už pokalbį.
