Šį rekordą yra sumušę ir kiti žmonės. Pavyzdžiui, 1986 m. Robertas McDonaldas nemiegojo 18 dienų ir beveik 22 valandas. Tačiau nė vienas iš jų nebuvo taip atidžiai stebimas gydytojo kaip R.Gardneris.
Gineso rekordų knyga šio rekordo nebefiksuoja nuo 1997 m. dėl „su miego trūkumu susijusio pavojaus“.
Tačiau kokie tai pavojai? Kas nutinka žmonėms, kurie patiria ilgalaikį miego trūkumą?
Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC), miegas būtinas kūno funkcijoms, o nepakankamas miego kiekis gali padidinti kelių sveikatos sutrikimų, įskaitant diabetą, širdies ligas, nutukimą ir depresiją, riziką. Ekspertai teigia, kad žmonėms reikia nuosekliai miegoti 6-8 valandas tuo pačiu intervalu kas 24 valandas. Tačiau neretai žmonės, ypač studentai, išmiega visą naktį ir nemiega 24 valandas.
Šioje miego trūkumo stadijoje gali būti sudėtinga atskirti miegą nuo budrumo, sakė daktaras Orenas Cohenas. Kai žmogus pradeda artėti prie 24 valandų be miego, jo smegenų veikla jau rodo signalus, kad jis yra ant miego ribos, nors atrodo, kad yra budrus, sakė O.Cohenas.
Tai vadinama mikro miegu. Žmonės, kurie pamiršta miego valandas, atrodo budrūs, tačiau jų smegenys nevalingai pereina į tam tikrą nenormalų miegą, kuris gali apimti neatidumo ar haliucinacijų tarpsnius.
„Tačiau miegas ima viršų, smegenys neišvengiamai pereina į miegą. Kai žmogus man sako, kad nemiegojo kelias savaites – tai beveik neįmanoma“, – sakė daktaras Alonas Avidanas.
„Man būtų sunku patikėti, kad žmogus gali išbūti budrus ilgiau nei 24 valandas be šių epizodų“, – pridūrė O.Cohenas.
Tačiau tiksliai nustatyti, kiek laiko žmonės gali nemiegoti ir koks šalutinis poveikis pasireiškia, gali būti sunku. Lėtinis miego trūkumas, kai žmogus nemiega ilgą laiką, yra toks pražūtingas, kad jį tirti su žmonėmis neetiška. Jis netgi buvo naudojamas kaip psichologinio kankinimo forma.
Nors ilgalaikio miego trūkumo negalima tirti, turime duomenų apie žmones, sergančius reta paveldima liga, vadinama fataline paveldima nemiga (FFI). Šie pacientai turi genetinę mutaciją, dėl kurios smegenyse kaupiasi nenormalus baltymas ir palaipsniui blogėja miegas. Galiausiai jie miršta vidutiniškai per 18 mėnesių.
1989 m. atliktas tyrimas su gyvūnais parodė, kad žiurkės galėjo išbūti be miego tik nuo 11 iki 32 dienų, kol tai jas pražudė.
2019 m. paskelbtame tyrime su žmonėmis nustatyta, kad dalyvių budrumas ir akylumas buvo santykinai normalūs iki 16 valandų. Tačiau po 16 valandų jų negebėjimas sutelkti dėmesio gerokai padidėjo. 2000 m. atliktame tyrime nustatyta, kad 24 val. budėjimo būsena blogina rankų ir akių koordinaciją taip pat, kaip ir 0,1 proc. alkoholio kiekis kraujyje.
24 valandos be miego siejasi su sutrumpėjusiu reakcijos laiku, nerišlia kalba, sutrikusiu sprendimų priėmimu, susilpnėjusia atmintimi, pablogėjusia klausa ir rega.
Po 36 valandų nemiegojusių žmonių kraujyje gali padaugėti uždegimo požymių ir net atsirasti hormonų pusiausvyros sutrikimų bei sulėtėti medžiagų apykaita,. Tyrimų, kas atsitinka po 72 valandų, atlikta nedaug, tačiau žmonės gali tapti neramūs, apimti depresija, patirti haliucinacijų.
