Nepritariančiųjų teiginiui, kad skiepai yra veiksminga priemonė apsisaugoti nuo ligų, skaičius jau kuris laikas nekinta.
Kas penktas neturi nuomonės
„Požiūris į skiepus yra susijęs su žmogaus nuostatomis, o šios linkusios keistis itin lėtai. Tad medikams, institucijoms kalbantiems apie skiepų naudą, svarbu pasiekti šį svyruojantį, abejojantį segmentą. Jų yra gana didelė dalis – daugiau nei kas penktas šalies gyventojas neturi nuomonės, ar skiepai padeda apsisaugoti nuo ligų“, – sakė Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė. Abejojančiųjų santykinai daugiau tarp vyrų, 30-39 metų amžiaus, žemesnių pajamų grupėse.
Skiepus labiau palaiko besirūpinantys profilaktika
Pasak jos, skiepų naudą dažniau įžvelgia žmonės, kurie pritarė teiginiui, jog sveikatos būklę periodiškai būtina tikrintis net ir jaučiantis gerai; taip pat tie, kurie akcentavo sportuojantys bent sykį per savaitę ir sveikai besimaitinantys.
„Sveika gyvensena besirūpinantys gyventojai labiau įžvelgia ir skiepų naudą, ir atitinkamai, šiame segmente yra santykinai mažiau nepritariančių skiepams (9 proc., lyginant su 13 proc. vidurkiu). Įdomu ir tai, kad skiepus dažniau palaiko ir tie, kurie nepritaria cheminių vaistų vartojimui susirgus“, – sakė J.Dundulytė.
Požiūrį lemia skiepo patikimumas ir ligos grėsmė
Rinkos tyrimų ekspertės teigimu, kol kas lietuvių nesiteirauta konkrečiai apie Covid-19 vakciną, tačiau pvz. „Kantar“ grupės Jungtinėje Karalystėje šį lapkritį vykdyta apklausa rodo, jog ten nuo šio viruso sutiktų skiepytis 3 iš 4 gyventojų, o JAV kiek mažiau – 2 iš 3.
„Kaip matome iš turimų tyrimų, požiūris į vakciną šalyse smarkiai priklauso nuo to, kiek pasitikima rinkai tiekiamos vakcinos efektyvumu ir saugumu, taip pat nuo to, kiek grėsmės ligoje, nuo kurios skiepijama, įžvelgia gyventojai; pasitikėjimas valstybės institucijomis, vykdančiomis prevenciją, taip pat yra svarbus veiksnys“, – sakė „Kantar“ ekspertė.
Pasak J.Dundulytės, vasarą darytas kitas „Kantar“ tyrimas Lietuvoje parodė, kad greta patalpų ir priemonių dezinfekcijos, vakcina labiausiai padėtų žmonėms jaustis saugiau grįžtant prie įprastos veiklos; tai nurodė 4 iš 10 gyventojų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo 28 ligų. Nuo 14 ligų pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami valstybės lėšomis. Į rizikos grupes patenkantys suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, taip pat nuo stabligės ir difterijos, įkandus gyvūnui – nuo pasiutligės. Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama per 700 tūkst. vakcinų injekcijų.
„Covid-19“ vakcina, tikimasi, šalį gali pasiekti jau kitų metų pradžioje.
Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1804 16–74 m. Lietuvos gyventojai.