„LituanicaSAT-2“ yra jungtinis lietuviškos bendrovės „NanoAvionics“ ir Vilniaus Universiteto projektas, pagal kurį numatyta palydovą iškelti į 505 km aukštį. Palydovą iš Satish Dhawan kosminio centro rytinėje Indijoje kartu su 30 kitų palydovų kels raketa PSLV-C38. Vienas iš „LituanicaSAT-2“ pakeleivių bus ir pirmasis Latvijos palydovas „Venta-1“.
Tiesioginę palydovus keliančios raketos starto transliaciją bus galima stebėti internetu. Transliacijos pradžios laikas – 6:30 Lietuvos laiku.
Antrasis „NanoAvionics“ ir trečiasis Lietuvos mokslininkų bei inžinierių sukurtas palydovas dalyvaus tarptautiniame moksliniame projekte QB50 – prie jo su savo palydovais prisidėjo mokslininkai ir kosmoso technologijų kompanijos iš viso pasaulio. Projekto tikslas – surinkti išsamius duomenis iš iki šiol labai mažai tyrinėtų žemutinių Žemės termosferos sluoksnių. Lietuviškasis palydovas šiam projektui matuos vienatomio deguonies koncentraciją termosferoje specialiu jutikliu FIPEX.
Tuo pačiu bus siekiama ir kito itin svarbaus tikslo, kuris jau nebus susijęs su QB50 projektu – „NanoAvionics“ bandys pirmą pasaulyje mažiesiems palydovams skirtą raketinį variklį, varomą skystuoju cheminiu kuru. Toks variklio bandymas yra reikšmingas ne tik mokslui, bet ir verslui, nes mažųjų palydovų rinkoje iki šiol nebuvo pasiūlyta valdymo sistemos, kuri padėtų pailginti palydovo gyvavimo trukmę.
Šiuo atveju (jeigu visos sistemos veiks taip, kaip numatyta) palydovo darbo orbitoje trukmė turėtų būti pailginta net iki 5 kartų, tokiu būdu smarkiai sumažinant mažojo palydovo misijos sąnaudas. Sėkmingo eksperimento atveju lietuviškos technologijos bus pasiūlytos kitų nanopalydovų kūrėjams, tokiu būdu padidinant kosminių misijų prieinamumą ir suteikiant galimybę į kosmosą savo palydovus iškelti didesniam kiekiui komercinių ir mokslo organizacijų visame pasaulyje.
Sėkmingo starto atveju Lietuva pagal iškeltų palydovų kiekį pakiltų iki 37-39 vietos pasaulyje.
Indijos „darbiniu kosminiu arkliuku“ vadinamos PSLV raketos gali pasigirti pakankamai dideliu patikimumu – visiškai nesėkmingas buvo tik pats pirmas bandomasis startas 1993 metais, kuomet dėl kosminio aparato orientacijos sistemos programavimo klaidų buvo prarasta raketos orientacijos kontrolė ir ji nesugebėjo pasiekti numatytos orbitos. Praėjus 700 sekundžių nuo starto raketa nukrito į Bengalijos įlanką.
1997 metais įvyko „dalinai nesėkmingas“ raketos startas, kuomet sutrikus slėgio reguliavimui ketvirtos pakopos variklyje buvo sumažintas kuro tiekimas ir raketos galia. Raketa pasiekė žemesnę nei numatytą orbitą, kurią vėliau dalinai pavyko pakoreguoti krovininės kapsulės reaktyviniais varikliais, tačiau pradinė numatytoji orbita taip ir nebuvo pasiekta.
Tačiau sėkmingų PSLV raketos startų kiekis – kur kas didesnis: 37. Tarp jų – ir rekordinis skrydis šių metų vasario 15 dieną, kuomet vienu metu į orbitą buvo iškelti 104 palydovai, ir sėkmingas indiško Marso zondo „Mangalyaan“ iškėlimas 2013 metų lapkritį – šis 72 mln. JAV dolerių (įskaitant iškėlimo sąnaudas) kainavęs zondas iki šiol yra pigiausias Marso zondas istorijoje.
