Pagrindinis komponentas – druska
Kinija greitai pradės bandyti naują torio branduolinį reaktorių. Jei bandymai bus sėkmingi, Kinija pradės komercinio reaktoriaus kūrimą ir taip iš esmės aplenks valstybes, kuriose torio kuras branduoliniuose reaktoriuose dar nėra naudojamas.
Šis reaktorius neįprastas tuo, kad jame cirkuliuoja išlydyta druska, o ne vanduo. Tai gerina reaktoriaus efektyvumą ir saugumą. Dar svarbiau tai, kad torio kuro reaktoriai generuoja daug mažiau branduolinių atliekų, dėl kurių žmonės dažnai priešinasi naujų branduolinių jėgainių statybai.
Iš tikrųjų, branduolinė energetika yra labai švari. Tai, ką matote rūkstant iš aušinimo bokštų, nėra tarša – tai yra tik garai. Branduolinės energetikos įvaizdį sugadino kelios avarijos, tačiau tai vis tiek yra aplinkai draugiškas būdas gaminti elektros energiją. Torio reaktoriai yra dar geresni, nes sumažėja saugotinų atliekų kiekis.
Eksperimentinis vos 2 megavatų reaktorius, stovintis Gobio dykumos prieigose, buvo užbaigtas rugpjūtį, o bandymai turėtų prasidėti dar šį mėnesį. Tai nėra komercinė jėgainė, bet tokia bus statoma, jei bus įsitikinta technologijos galimybėmis ir saugumu. Toris yra silpnai radioaktyvus į sidabrą šiek tiek panašus metalas. Torio turime žymiai daugiau nei urano. Jis, aišku, kasamas ir Kinijoje – dažnai jis laikomas retųjų metalų gavybos atlieka.
Prie torio reaktoriaus Kinijoje dirbama nuo 2011 metų, į programą investuota pusė milijardo dolerių. Tyliai tikimasi, kad pirmasis komercinis šio tipo reaktorius turėtų pradėti veikti jau 2030 metais. Jo galia būtų 373 MW, to pakaktų šimtams tūkstančių namų. Kinija tikisi 2050 metais gaminti visą savo energiją į aplinką neišskirdama teršalų, o vienintelis būdas tai pasiekti yra branduolinė energetika.
