Mėnulio tyrimų misijos „Chang'e 4“, pavadintos kinų mėnulio deivės vardu, raketa „Long March 3B“ 2.23 val. vietos (penktadienį 20.23 val. Lietuvos) laiku pakilo iš šalies pietvakariuose esančio Sičango palydovų leidimo centro, nurodė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Planuojama, kad „Chang'e 4“ misijos aparatai Mėnulio nematomojoje pusėje nusileis apie Naujuosius metus ir pradės mokslo tyrimus bei iki šiol betarpiškai netyrinėtų vietų žvalgymą.
„Chang'e 4“ yra pirmasis žmonijos zondas, nusileisiantis nematomojoje Mėnulio pusėje ir ją tyrinėsiantis“, – sakė šios misijos vadovas He Rongwei iš Kinijos aerokosminės mokslo ir technologijų korporacijos, pagrindinės valstybės kosminės programos užsakymų vykdytojos.
„Ši misija taip pat yra reikšmingiausias 2018 metų tolimojo kosmoso tyrimų projektas pasaulyje“, – pareigūno žodžius citavo valstybinis laikraštis „Global Times“.
Mėnulis yra visą laiką atsigręžęs į Žemę viena puse, kurioje esama daug nusileidimui tinkamų lygumų. Tuo tarpu iš mūsų planetos nematomos Mėnulio pusės reljefas daug labiau raižytas.
Tik 1959 metais vienas Sovietų Sąjungos orbitinis zondas atsiuntė nuotraukų, pirmąkart parodžiusių žmonijai daugybe kraterių nusėtą nematomosios Mėnulio pusės paviršių.
Tačiau toje pusėje dar niekada nebuvo nutupdytas joks zondas ar mėnuleigis, tad Kinija tikisi tapti pirmąja tai padariusia šalimi.
„Per pastaruosius 10–20 metų Kinija sistemingai pasiekdavo įvairių „pirmųjų“ kosmoso tyrimų dalykų, kuriuos Amerika ir Sovietų Sąjunga yra atlikusios 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais“, – sakė JAV Harvardo ir Smithsono astrofizikos centro astronomas Jonathanas McDowellas.
„Tačiau tai yra vienas pirmųjų atvejų, kai jie padarė kažką, ko niekas anksčiau nebuvo padaręs“, – pridūrė jis.
Sudėtinga misija
Naujasis technologijų laimėjimas nebus pasiektas lengvai – Kinija šiam momentui ruošėsi daug metų.
Didžiausią iššūkį kelia būtinybė palaikyti ryšį su aparatais, nusileidusiais ant Mėnulio paviršiaus. Kadangi viena Mėnulio pusė visuomet yra nusigręžusi nuo Žemės, ryšio signalai iš ten negali tiesiogiai pasiekti mūsų planetos.
Dėl to Kinija gegužę paleido palydovą „Queqiao“ („Šarkų tiltas“), dabar besisukantį aplink Mėnulį ir galėsiantį persiųsti duomenis ir komandas tarp Žemės ir nusileidusių aparatų.
Iškils papildomų sunkumų, nes „Chang'e 4“ aparatus planuojama nutupdyti Eitkeno baseine ties Mėnulio pietų ašigaliu, pasižyminčiu itin kalnuotu ir raižytu paviršiumi, nurodė valstybinė žiniaskalida.
Per šią misiją ketinama atlikti 10 eksperimentų, iš kurių šeši suplanuoti Kinijoje, o kiti keturi – užsienyje.
Tarp jų bus žemo dažnio radijo bangų astronominiai tyrimai – juos patogu atlikti iš Mėnulio nematomosios pusės, nes joje nepasireiškia iš Žemės sklindantys trikdžiai, „Xinhua“ citavo Kinijos nacionalinę kosmoso administraciją. Taip pat bus tiriami Mėnulio mineralai ir atliekami spinduliuotės matavimai.
Be to, nejudraus zondo konteineryje bus mėginama sudaiginti bulvių ir kitų augalų sėklų bei išauginti iš kiaušinėlių šilkverpių lervų, sakoma Kinijos žiniasklaidos pranešimuose.
Pekinas skiria milijardus JAV dolerių kariškių vadovaujamai kosmoso programai ir tikisi iki 2022 metų įgyti nuolat gyvenamą kosminę stotį bei kada nors pasiųsti į Mėnulį žmonių.
„Chang'e 4“ misija yra žingsnis šia kryptimi – ji padės sukaupti svarbios inžinerinės patirties, reikalingos Mėnuliui tirti ir galiausiai apgyventi, aiškino J.McDowellas.
„Per šią misiją svarbiausia ne mokslas – tai technologijų misija“, – pabrėžė jis.