Kinijoje klonuotos genetiškai modifikuotos beždžionės

Kinijos mokslininkai ketvirtadienį paskelbė klonavę penkias beždžiones iš vieno gyvūno, kuriam genų inžinerijos būdu buvo nulemtas miego sutrikimas, ir sakė, kad šie eksperimentai gali padėti žmonių psichologinių problemų tyrimams.
Besišypsančios makakos Tangkoko nacionaliniame parke Indonezijoje
Besišypsančios makakos Tangkoko nacionaliniame parke Indonezijoje / Vida Press nuotr.

Studija, aprašyta dviejuose straipsniuose viename Kinijos mokslo žurnale, yra dar vienas iš daugybės biomedicinos mokslų šioje šalyje laimėjimų; kai kurie iš jų kursto debatus dėl medicinos etikos. Pernai vienas kinų mokslininkas teigė pakeitęs kūdikių DNR taip, kad jie negalėtų užsikrėsti ŽIV.

Šanchajuje įsikūrusio Kinijos mokslų akademijos Neurologijos instituto tyrėjų komanda sako, jog pakeitė vienos makakos genus taip, kad ji turėtų cirkadinio ritmo sutrikimą, kai vidinis organizmo „laikrodis“ nesiderina su normaliu miego laiku.

Tada mokslininkai iš šio individo klonavo penkias makakas ir nustatė, kad naujosioms beždžionėms, kurios gimė pastarąjį pusmetį, pasireiškia su miego sutrikimais susijusios psichikos problemos, tarp jų – depresija, nerimas ir su šizofrenija susijęs elgesys.

Išvadas, paskelbtas anglų kalba leidžiamame žurnale „National Science Review“, Kinijos žiniasklaida vadina pirmomis tokiomis pasaulyje.

VIDEO: Gąsdinantis ir žavintis laimėjimas: klonuotos pirmosios istorijoje genetiškai modifikuotos beždžionės

Straipsnio autoriai nurodo, kad šios išvados galėtų padėti tirti žmonių psichologinius sutrikimus, nes mokslininkai galėtų sukurti gyvūnų su konkrečiomis ligomis.

Instituto direktorius ir vienas tyrimo autorių Poo Mumingas valstybinei žiniasklaidai sakė, kad tyrėjų komanda sieks klonuoti daugiau beždžionių su skirtingomis smegenų ligomis, vildamasi, kad būsimi eksperimentai su jomis leis sukurti naujų vaistų ar gydymo metodų.

Pasak Poo Mumingo, tai taip pat galėtų sumažinti bendrą sveikų makakų, kurios visame pasaulyje naudojamos eksperimentams, skaičių. Taip esą būtų rūpinamasi gyvūnų gerove.

Tas pats Šanchajaus institutas 2018 metų sausį paskelbė, kad mokslininkai klonavo pirmas dvi beždžiones pasinaudodami somatinės ląstelės branduolio perkėlimo technologija.

Tuo pačiu metodu prieš daugiau kaip 20 metų buvo klonuota garsioji avis Dolly. Po jos taip buvo klonuota ir kitų gyvūnų, bet primatų iki praėjusių metų taip klonuoti nepavykdavo, ir kinų mokslininkų sėkmė buvo vadinama svarbiu persilaužimu.

Tačiau tokie laimėjimai dažnai vertinami prieštaringai.

Kinijos mokslininkas He Jiankui šokiravo mokslo bendruomenę paskelbęs, jog sėkmingai pakeitė lapkritį gimusių dvynukių genus, kad jos neužsikrėstų ŽIV.

Dabar policija jo atžvilgiu atlieka tyrimą, jis buvo atleistas iš darbo Pietų mokslo ir technologijų universite (SUSTech), įsikūrusiame pietiniame Kinijos Šendženo mieste.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis