Nauja žvėries kaklo ir kaukolės kaulų analizė atskleidė, kad šio dinozauro, vadinamo mamenchizauru (Mamenchisaurus sinocanadorum), kaklas buvo 15 metrų ilgio – pusantro karto ilgesnis už dviaukštį autobusą.
Suakmenėjusios gyvūno liekanos buvo rastos 1987 m. Sindziango uigūrų autonominiame regione Kinijos šiaurės vakaruose, tačiau mokslininkai tik neseniai iš naujo įvertino visą gyvūno kaklo ilgį.
Dinozauras buvo vienas iš didžiulių žolėdžių zauropodų – nuo snukio iki uodegos jo ilgis siekė iki 50 metrų, o sverdavo apie 70 tonų. Nepaisant to, kad iš šio žvėries liko tik keli kaulai, mokslininkai galėjo įvertinti jo kaklo ilgį, palyginę liekanas su artimai giminingų dinozaurų fosilijomis.
„Mamenchisaurus sinocanadorum gali būti ilgiausias iki šiol atrastas zauropodas su ilgiausiu kaklu, tačiau tikėtina, kad vėlyvojoje juroje dabartinės Kinijos teritorijoje klajojo didesni ir ilgesni zauropodai“, – sakė Stony Brook universiteto Niujorke paleontologas Andrew Moore'as.
Mokslininkės teigimu, jei nenorime tikėti, kad tiesiog atsitiktinai aptikome didžiausią kada nors egzistavusį pavienį zauropodą, pagal nutylėjimą visada reikia daryti prielaidą, kad ten buvo didesnių gyvūnų.
Ilgas kaklas leido gyvūnams ganyti didžiulius augmenijos plotus stovint vienoje vietoje, o tai reiškė, kad jie galėjo suvalgyti tonas maisto neeikvodami daug energijos. Ilgas kaklas taip pat galėjo padėti gyvūnams išlaikyti vėsą, nes padidindavo paviršiaus plotą – tai dramblių triukas, kurį jie pasiekia naudodami dideles ausis.
Kaip zauropodai išvystė tokius ilgus kaklus ir didelius kūnus, nesugriūdami nuo savo svorio? Tai mokslininkus glumina nuo tada, kai buvo rastos pirmosios šių gyvūnų fosilijos. Tačiau šių fosilijų rentgeno nuotraukos rodo, kad slanksteliai buvo lengvi ir tuščiaviduriai, o oro erdvės sudarė nuo dviejų trečdalių iki trijų ketvirtadalių jų tūrio.
Panašios skeleto ypatybės pastebimos paukščiuose, kurie, norėdami skraidyti, sumažina svorį.