Tyrėjai iš Katalikiškojo Mursijos universiteto (Universidad Católica de Murcia – UCAM) Kinijoje sukūrė chimerinį beždžionės ir žmogaus embrioną, praneša leidinys „El País“. Ten taip pat pažymima, kad rezultatai rengiami publikavimui viename iš prestižinių mokslo žurnalų. Tyrėjai eksperimentus pasirinko atlikti Kinijoje, nes ten panašiems tyrimams keliami ne tokie griežti reikalavimai.
UCAM ir Salko instituto (JAV) profesorius Juanas Carlosas Izpisúa Belmonte, UCAM vicerektorė Maria Estrella Núñez-Delicado ir jų kolegos vysto seną savo tyrimų kryptį — chimerinių embrionų kūrimą. Paimamas vienos rūšies embrionas, o į jį suleidžiama kitos rūšies kamieninės ląstelės. Teoriškai galima naudoti žmogaus ląsteles ir pasiekti, kad jos embrione formuotų konkretų organą. Tuo metu embriono-recipiento ląsteles, iš kurių tas organas turi išsivystyti, reikia inaktyvuoti. Mokslininkai tikisi, kad panašiais eksperimentais gauti duomenys padės gyvūnuose auginti žmogiškus organus transplantavimui.
2017 metais ispanai publikavo straipsnį, kuriame pateikiami chimerinių kiaulės ir žmogaus embrionų kūrimo rezultatai. Šios rūšys genetiškai gan tolimos, todėl hibridiniai embrionai ilgai išgyventi negalėjo. Naujame tyrime mokslininkai panaudojo artimesnes rūšis — žmogų ir beždžionę. Konkreti beždžionės rūšis nenurodyta, bet galima spėti, kad tai buvo makaka ar kokia kita žmogbeždžionėms nepriklausanti rūšis. Embriono ląstelių genomas buvo pakeistas taip, kad jos negalėtų suformuoti atitinkamo organo.
JAV tokių bandymų valstybė negali finansuoti. Ispanijoje ir Europos Sąjungoje organizmai, kurių genomas buvo redaguotas, prilyginami genetiškai modifikuotiems organizmams, o jų auginimas yra ribojamas. Todėl laboratorijose, kuriose dirba J.C.Izpisúa Belmonte, gauti chimerinių žmogaus ir beždžionių embrionų praktiškai buvo neįmanoma, ir jis nutarė vykti į Kiniją, kur tokių griežtų apribojimų nėra.
Tvirtinama, kad embrionai vystėsi normaliai, tačiau vėliau jie buvo sunaikinti etikos sumetimais: kad neatsirastų pernelyg į žmones panašios beždžionės. Tyrėjai pažymi, kad šiuo atveju etika gali stabdyti transplantologijos progresą. „Gerokai sudėtingiau mėgintuvėlyje sukurti organoidą [miniatiūrinį darinį, kurio audiniai imituoja konkretų organą], nei priversti įgimtą fabriką sukurti organą, kurį jis visados mokėjo kurti“, — pastebi M.E.Núñez-Delicado.
Be J.C.Izpisúa Belmonte bendradarbių, chimerinius embrionus aktyviai tiria Hiromitsu Nakauchi laboratorija. Prieš savaitę Japonijos valdžia patenkino H.Nakauchi prašymą leisti sukurti žmonių ląstelių turinčius pelių embrionus ir auginti juos 14,5 parų po apvaisinimo. Prieš porą metų šie du kolektyvai vos paros skirtumu publikavo mokslinius straipsnius apie chimerinių raumenų ir žiurkių embrionų (ir ne tik) sukūrimą: H.Nakauchi — 2017 sausio 25, J.C.Izpisúa Belmonte — 2017 sausio 26 dieną.
Grupės ir toliau žengia koja kojon. Birželį H.Nakauchi vadovaujami biologai parengė išankstinę publikaciją apie eksperimentus su žmonių, makakų ir šimpanzių ląstelėmis. Jie įterpė šimpanzės indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles (iMPC) į makakų rezusų embrionus, ir dar keletą dienų jie sėkmingai vystėsi. Dėl etinių apribojimų žmogaus ląstelės nebuvo implantuojamos beždžionių embrionams, tačiau ląstelių kultūroje žmogaus ir šimpanzių iMPC mišinys formavo visai funkcionalų širdies audinį.
