Pekino universiteto astronomai aptiko „keletą galimų technologinių pėdsakų ir nežemiškų civilizacijų iš už Žemės ribų atvejų“, teigiama antradienį (birželio 14 d.) „Science and Technology Daily“, oficialiame Kinijos mokslo ir technologijų ministerijos laikraštyje, paskelbtame pranešime.
Signalus užfiksavo Kinijos penkių šimtų metrų apertūros sferinis radijo teleskopas (FAST), pramintas „Dangaus akimi“, kuris yra didžiausias pasaulyje radijo teleskopas.
2019 m. „Sky Eye“ buvo paleistas skenuoti gilųjį kosmosą ieškant radijo signalų, kurie galėtų rodyti nežemišką gyvybę. 2020 m. persijoję šiuos duomenis, mokslininkai teigė pastebėję du įtartinus siauros juostos, galimai dirbtinius radijo signalus.
2022 m. atliekant tikslinę žinomų egzoplanetų analizę buvo rastas dar vienas keistas siauros juostos radijo signalas, taigi jų skaičius išaugo iki trijų, rašo „Live Science“.
Kadangi signalai yra siauro diapazono radijo bangos, kurias paprastai naudoja tik žmonių orlaiviai ir palydovai, jie galėjo būti sukurti naudojant nežemiškas technologijas. Tačiau mokslininkai teigia, kad jų išvados yra preliminarios ir jas reikėtų vertinti atsargiai, kol analizė nėra baigta.
„Šiuo metu komanda dirba prie tolesnių tyrimų“, – dienraščiui „Science and Technology Daily“ sakė Kinijos nežemiškų civilizacijų tyrimų grupės prie Pekino universiteto vyriausiasis mokslininkas Zhang Tongjie.
„Galimybė, kad įtartinas signalas yra tam tikros rūšies radijo trukdžiai, taip pat labai didelė.“
Paskelbus pranešimą, jis greitai pradėjo plisti Kinijos socialinės žiniasklaidos tinkle „Weibo“ ir buvo perimtas daugelio kitų valstybinių leidinių. Staigaus pranešimo ištrynimo priežastys neaiškios.
Šie signalai – ne pirmas kartas, kai mokslininkus suglumina radijo bangos iš tolimojo kosmoso.
1977 m. rugpjūtį Ohajo valstijos universiteto teleskopu „Big Ear“ vykdyta SETI (nežemiškojo intelekto paieška) užfiksavo neįtikėtinai stiprų, kelias minutes trukusį elektromagnetinį sprogimą.
Tą naktį su teleskopu dirbęs mokslininkas Džeris Ehmanas, duomenų išraše pastebėjęs signalą, raudonu rašikliu ant lapo paskubomis užrašė „Wow!“, taip suteikdamas aptikimui garsųjį pavadinimą, rašo „Science Alert“.
Tolesnės paieškos tame pačiame kosmoso regione buvo tuščios, o vėlesni tyrimai parodė, kad signalą galėjo skleisti į Saulę panaši žvaigždė, esanti Šaulio žvaigždyne. Vis dėlto signalo šaltinis tebėra paslaptis.
2019 m. astronomai pastebėjo signalą, siunčiamą į Žemę iš Proksimos Kentauro – artimiausios mūsų Saulei žvaigždžių sistemos (esančios maždaug už 4,2 šviesmečių), kurioje yra bent viena planeta, tinkama gyvybei.
Signalas buvo siauro diapazono radijo bangos, paprastai siejamos su žmonių sukurtais objektais, todėl mokslininkai ėmė svarstyti jaudinančią galimybę, kad jį sukėlė nežemiška gyvybė.
Tačiau po dvejų metų paskelbti nauji tyrimai parodė, kad signalą greičiausiai sukėlė sugedusi mūsų technologija, anksčiau pranešė „Live Science“.
Panašiai ir kitas garsus signalų rinkinys, kažkada laikytas ateivių signalais, aptiktas 2011-2014 m., pasirodė esąs mokslininkų naudojimosi mikrobangų krosnele padarinys.
