Pietinėje Šendženo miesto dalyje įsikūrusiame bendrovės tyrimų centre kažkada buvo užsiimama visai kitokio pobūdžio veikla. Ankščiau čia veikė batų fabrikas, kuriame dirbo žemos kvalifikacijos darbininkai. O dabar jau kurį laiką įrengtose laboratorijose genetinius tyrimus ir su jais susijusį analitinį darbą atlieka daugiau kaip 3 tūkst. išsilavinusių specialistų.
„Reikia turėti daugiau jaunų žmonių, beprotiško jaunimo, kuris gali dirbti dieną ir naktį tam, kad išsiaiškintų, ką reiškia tam tikri duomenys“, – teigė Wangas Jianas, BGI vadovas ir vienas iš bendrovės įkūrėjų.
BGI iš nedidelės ir nereikšmingos įmonės per daugiau kaip dešimtmetį išaugo į didžiausią pasaulyje genų sekvenavimo paslaugas teikiančią bendrovę. Įvairių organizmų DNR iškodavimu labiausiai suinteresuotos sveikatos apsaugos ir agrikultūros korporacijos – būtent jos ir yra pagrindiniai bendrovės klientai.
 |
| Kadras iš BBC reportažo/BGI generalinis direktorius ir vienas iš bendrovės įkūrėjų Wangas Jianas |
Genų sekvenavimas – tai tam tikro organizmo DNR molekulę sudarančių keturių bazių (adenino, citozino, guanino ir timino) derinių sekos nustatymas. Iškoduotų genų informacija yra naudojama genetikos inžinerijoje, taip pat kuriant biotechnologijas. BGI atlieka ne tik įvairių kultūrinių augalų bei gyvūnų, tačiau ir žmogaus genų sekvenavimą – bendrovė jau kuris laikas yra prisijungusi prie tarptautinio mokslinio projekto, kuriuo siekiama iškoduoti visą žmogaus genomą.
Kai kuriais atvejais genų sekvenavimas nėra sudėtingas – užtenka turėti brangią laboratorinę techniką ir didele skaičiavimo galia pasižyminčius kompiuterius. Tačiau viso organizmo genomo iškodavimas yra kur kas painesnė, kruopščios analizės ir didelio atidumo reikalaujanti, brangiai kainuojanti veikla.
BGI genų iškodavimo paslaugas itin konkurencingomis kainomis parduoti gali dėl pigios darbo jėgos. Šiuo metu šalyje yra daugybė darbo neturinčių aukštųjų mokyklų absolventų, kurie sutinka už, palyginti, nedidelį atlygį imtis monotoniško analitinio darbo.
Antroje pagal dydį Kinijos ekonomikoje jau kuris laikas vystosi aukštųjų technologijų pramonė, o augantis aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių kiekis formuoja naujo tipo darbo jėgą, kuri, atrodytų, nei kiek neprimena fabrikuose daiktus surinkinėjančių darbininkų. BGI yra puikus tokios darbo jėgos panaudojimo pavyzdys.
Bendrovė net yra įkūrusi savo kolegiją, kadangi nėra patenkinta šalyje teikiamo aukštojo mokslo kokybe. Ar aukštųjų technologijų pramonės plėtra žymi teigiamas Kinijos ekonomikos transformacijas?
Kai kurie analitikai taip nemano. Kritiškai BGI bendrovę vertinantys apžvalgininkai teigia, kad joje įgyvendintas Kinijoje gerai žinomas ir šimtus kartų išbandytas verslo modelis, sąlyginai nedidelę produkto ar paslaugos kainą užtikrinantis pigios darbo jėgos sąskaita.
O galbūt BGI sprendimas įsteigti nuosavą kolegiją nėra tik siekis užsitikrinti monotoniškam intelektualiniam darbui skirtus žmogiškuosius išteklius? Galbūt tuo siekiama išsiugdyti kūrybingus mokslininkus, galinčius ne tik analizuoti informaciją, bet ir kurti inovacijas? Kritiškai Kinijos švietimo sistemos atžvilgiu nusistačiusio W.Jiano teigimu, būtent toks ir yra šios kolegijos tikslas. Tiesa, ją baigę studentai negauna visaverčio diplomo, tačiau dėl to bendrovės direktorius jau yra kreipęsis į valdžios institucijas.
