Kinų tyrimo išvadas vertinę mokslininkai sakė, kad tyrimo išvados yra įdomios, bet kačių šeimininkams dėl to per daug nerimauti nereikėtų. Rezultatai gauti atliekant laboratorinius eksperimentus, kurių metu nedideliam kiekiui gyvūnų buvo duotos didelės viruso SARS-CoV-2 dozės. Eksperimento sąlygos nelabai atitinka sąveikas tarp žmonių ir jų augintinių realiame pasaulyje, tvirtina Ohajo valstijos universiteto (JAV) virusologė Linda Saif. Tiesioginių įrodymų, kad katės geba išskirti pakankamai daug viruso žmonėms užkrėsti, nėra, sakė ji.
Tikrinti augintinius?
Koronavirusui sparčiai plintant po pasaulį visuomenei ir mokslininkams kilo susirūpinimas, kad jis gali peršokti iš žmonių į jų augintinius ir priešinga kryptimi. Kol kas realių atvejų aprašymų nėra daug – buvo pranešimas iš Honkongo apie du šunis, kurių koronaviruso testas buvo teigiamas ir vienas pranešimas apie užsikrėtusią katę iš Belgijos. „Katės ir šunys artimai bendrauja su žmonėmis, todėl norint suvaldyti COVID-19 svarbu suprasti jų jautrumą SARS-CoV-2 virusui“, – tvirtina naujausiojo tyrimo, kurio publikavimui parengta versija patalpinta svetainėje „BiorXiv“, autoriai.
Tyrėjų grupei vadovavo virusologas Bu Zhigao. Laboratorijoje mokslininkai įpurškė SARS-CoV-2 viruso į penkių naminių kačių nosis. Po šešių dienų dvi kates užmigdžius mokslininkai jų viršutiniuose kvėpavimo takuose rado ir viruso RNR grandinių, ir gyvybingu, užkrėsti galinčių viruso kūnelių.
Kitos trys katės buvo patalpintos į narvus, kur buvo kitų, sveikų kačių. Vėliau mokslininkai viruso RNR rado vienoje iš tokių su užkrėstomis katėmis gyvenančių kačių – tai yra ženklas, kad ji virusu užsikrėtė iš pirmųjų tiriamųjų, oro-lašeliniu būdu. Visų keturių užkrėstųjų kačių organizmai taip pat pradėjo gaminti antikūnus prieš SARS-CoV-2. Todėl, anot autorių, norint nuo viruso apsaugoti žmones, reikėtų pagalvoti ir apie kačių užsikrėtimo kontrolę.
Jokių simptomų
L.Saif tvirtina, kad nė vienai iš Kinijos tyrime panaudotų kačių nepasireiškė ligos simptomai ir kad tik viena iš trijų kačių, kurios gyveno su užkrėstosiomis tyčia, taip pat užsikrėtė. „Tai rodo, kad virusas veikiausiai nėra lengvai perduodamas tarp kačių“, – sakė virusologė. Maža to, nėra žinomas viruso perdavimo tarp kačių būdas, nes mokslininkai neaiškiai aprašo, kaip buvo sukonstruoti tiriamųjų kačių narvai – galbūt kitos katės galėjo kontaktuoti su užkrėstųjų kačių šlapimu arba išmatomis.
Tad, anot amerikietės mokslininkės, norint sužinoti, ar katės gali šiuo virusu užkrėsti kitas kates, reikėtų atlikti daugiau, platesnės apimties tyrimų.
Taigi, tyrimo rezultatai rodo, kad norint sukontroliuoti COVID-19 reikėtų pagalvoti ir apie kates. Bet taip pat jie rodo, kad veikiausiai katės nėra labai svarbus veiksnys ligos skleidimui, sako Honkongo universiteto epidemiologas Dirkas Pfeifferis. „Tad neabejotinai COVID-19 kontrolei svarbiausia sumažinti perdavimo iš žmogaus žmogui riziką“, – sakė jis.
Ankstesni giminingo koronaviruso – „originaliojo“ SARS, kuris sukelia stiprų ūminį respiracinį sindromą (SŪRS) – tyrimai parodė, kad katės juo užsikrėsti gali, o taip pat gali perduoti jį kitoms katėms. Tačiau nebuvo jokių požymių, kad šis virusas paplito tarp naminių kačių arba kad žmonės galėjo užsikrėsti nuo kačių.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) asmenims, sergantiems COVID-19, rekomenduoja apriboti savo kontaktus su augintiniais – neglostyti jų, nesileisti būti laižomais, nesidalinti maistu.
„Tai yra rekomendacijos dėl atsargumo. Tokios pačios rekomendacijos būtų pateikiamos bet kokios naujos ligos atveju, kai turimos informacijos kiekis yra ribotas“, – sakė L.Saif.
Kiti gyvūnai
Kinijos mokslininkai taip pat nustatė, kad infekcijai labai jautrūs yra naminiai šeškai. Anot jų, dėl šios priežasties šeškai veikiausiai būtų tinkamas modelis potencialių vakcinų ir vaistų bandymams. Šeškai jau dabar yra dažnai naudojami kaip modelis tiriant vaistus ir vakcinas nuo gripo. Jau dabar keliose laboratorijose šie gyvūnai yra naudojami COVID-19 tyrimams.
Tuo tarpu šunys nebuvo tokie jautrūs virusui. Mokslininkai supurškė viruso į penkių šunų nosis. Vėliau viruso RNR buvo rasta dviejų šunų išmatose, bet užkrečiamų viruso kūnelių nebuvo rasta nė viename gyvūne.
Po eksperimentų su kiaulėmis, vištomis ir antimis jokio viruso RNR nebuvo rasta. Tai yra ženklas, kad šios rūšys nėra COVID-19 epidemiologijos veikėjai, sako D.Pfeifferis.
