Iš 1,731 kilogramų 2 milijardų metų senumo regolito, t. y. puraus, trupančio Mėnulio paviršiaus purvo ir nuolaužų, identifikuotos septynios skirtingos uolienų rūšys. Viena iš uolienų yra visiškai naujo tipo Mėnulio bazaltas, susidaręs tuo metu, kai Mėnulis dar buvo vulkaniškai aktyvus.
Šis regolitas yra jauniausias iki šiol iš Mėnulio atgabentas regolitas, todėl ekspertai gali pažvelgti į kitokį laikotarpį nei kiti mėginiai – tai padeda jiems sudaryti audringo mūsų artimo kaimyno istorijos laikotarpio planą.
Visos septynios tyrime išvardytos uolienų rūšys laikomos „egzotiškomis“. Manoma, kad dabartinę nusileidimo vietą jos pasiekė iš kažkur kitur.
Apie 3000 mažesnių nei 2 milimetrų dydžio dalelių tyrėjai persijojo, ieškodami praeities smūginių kraterių ir vulkaninės veiklos įrodymų. Kaip ir Žemėje, tokios magminės uolienos gali papasakoti geologinę istoriją.
Tyrėjai teigia, kad trys iš jų pasižymėjo neįprastomis petrologinėmis ir sudėties savybėmis. Didelio titano kiekio vitrofirinis fragmentas, kuriame didesni kristalai įsiterpę į stiklišką uolieną, pasižymi tokia mineralogija, kokios dar nematėme Mėnulyje. Tai tikriausiai yra naujo tipo Mėnulio uoliena.
Pasak tyrimo autorių, šios uolienos dalelės galėjo atsirasti iš atseroidų smūgių ir būti susijusios su Mėnulio vietomis, esančiomis iki 400 km atstumu nuo tos vietos, iš kurios jos buvo paimtos.
Visa tai sudėjus į visumą, peršasi išvada, kad šie fragmentai atkeliavo iš Mėnulio paviršiaus dalių, apie kurias geologiniu požiūriu dar nieko nežinome. Gali būti, kad ten netgi būta ugnikalnių išsiveržimų, apie kuriuos dar nežinome.
Tačiau tik apie 0,2 proc. mėginių medžiagos buvo priskirta prie egzotinių, kai tikėtasi 10-20 proc.
Mėginiai surinkti „Chang'e 5“ Mėnulio šiaurinės dalies Oceanus Procellarum regione Mons Rümker.
