„Tai bus taip pat svarbu, kaip ir anksčiau JAV prasidėjusi skalūnų revoliucija. Ateityje tai transformuos energijos naudojimo metodus“, — pareiškė ministerijos geologinių tyrinėjimų valdybos vadovas Li Jin-Fa.
Jis pabrėžė, kad Kinija šios srities teorinės bazės ir technologijos kūrime pasiekė „beprecedentę sėkmę“, todėl šalis „degiojo ledo“ gavybos srityje užėmė pasaulinio lyderio poziciją.
Bandiniai pakelti iš didesnio nei 1,2 km gylio, pats 200 metrų povandeninis gręžinys yra už 285 km į pietryčius nuo Honkongo. Iš viso per aštuonias darbo dienas išgauta 120 m³ „degiojo ledo“, jo sudėtyje yra 99,5 proc. metano.
Vienas kubinis metras hidrato atitinka 160 kubinių metrų dujinio metano (su 100 litrų dujų automobilis gali nuvažiuoti 300 kilometrų, tuo tarpu su 100 litrų „degiojo ledo“ — 50 000 km).
Metano gavybos darbus vykdo ir kitos šalys, būtent, Kanada ir Japonija, tačiau metano hidrato pavyzdį iš jūros dugno išgauti pavyko tik Kinijai.
Japonijos JOGMEC (Japan Oil, Gas and Metals National Corporation) 2013 metų kovą pareiškė apie metano išgavimą iš „degiojo ledo“ netoli nuo Acumi pusiasalio. Tačiau kompanija hidrato iš jūros dugno nekėlė, – išpumpavus vandenį, gamtinės dujos į viršų kilo vamzdžiais.
