Istoriškai tabako atliekos buvo viena gausiausių pasaulyje plastiko taršos formų – trilijonai pavienių cigarečių nuorūkų kasmet užteršdavo pasaulio aplinką.
Cigarečių filtrai yra pagaminti iš įprasto plastiko, o išmesti į dirvožemį ir vandenį išskiria kenksmingas chemines medžiagas. Išmestos cigarečių nuorūkos kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai ir laukinei gamtai.
Tačiau per pastarąjį dešimtmetį itin išpopuliarėjo rūkymo alternatyva – elektrinių cigarečių vartojimas, dar vadinamas garinimu arba veipinimu.
Praėjusiais metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) atliko bendrąjį populiacijos tyrimą rūkymo paplitimo klausimais. Jo duomenys parodė, kad iš 3 tūkst. dalyvavusių respondentų (65,2 proc. 15–64 m. amžiaus šalies gyventojų) yra išbandę tabaką bent kartą gyvenime. Elektronines cigaretes pabandę yra 23 proc., kaitinamojo tabako gaminius – 17,9 proc. gyventojų.
Veipinimo produktai gali būti įvairių skonių, įskaitant kramtomosios gumos, vaisių šokolado ar cukraus vatos, o tai itin vilioja vartotojus.
Tačiau retas kuris žino, jog vienkartinės elektroninės cigaretės sukelia ne vieną aplinkosaugos problemą. Ekspertų teigimu, tvarumo koncepcijoje šioms cigaretėms vietos nėra, o už tai atsakingas ne tiek pats produktas, kiek jį vartojantys žmonės.
Sunkieji metalai ir plastikas
Kaip 15min pasakojo atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika, el. cigaretės turi daug sudedamųjų dalių ir yra pagamintos iš įvairių pavojingų medžiagų: kaitiklio, korpuso, kuris gaminamas iš plastiko arba aliuminio, nikotino tirpalo, įvairių sunkiųjų metalų, taip pat integruotos ličio jonų baterijos.
Įrenginyje taip pat yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas. Patekę į gamtą sunkieji metalai gali įsigerti į dirvožemį ir užteršti gruntinį vandenį.
„O ličio jonų baterijos, nors savaime nėra kenksmingos, mechaniškai pažeistos gali užsidegti“, –15min pasakojo Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Plastikinės detalės suyra į mikroplastikus, patenka į vandens telkinius ir ardo jų ekosistemas. Mikroplastiko problema yra ta, kad, kaip ir bet kokio dydžio plastikiniai daiktai, jis nelengvai skyla į nekenksmingas molekules. Plastmasė gali suirti per šimtus ar tūkstančius metų, o per tą laiką nuniokoti aplinką.
Vandens telkiniuose esantį mikroplastiką suvalgo ten plaukiojančios žuvys, dėl to jų audiniuose gali prasidėti lėtinis uždegimas. Mokslininkai taip pat įrodė, kad mikroplastikas padeda keliauti pavojingoms bakterijoms bei skatina klimato kaitą.
Rūšiavimo problema
„Elektroninės cigaretės yra labai blogai, nes jos yra vienkartinės. Vieną kartą panaudojus susidaro didelis kiekis atliekų, be to, jų pakartotinai panaudoti neįmanoma“, – pasakojo A.Skinulis.
El. cigaretės, panašiai kaip kavos kapsulės, yra sukurtos vienkartinio naudojimo principu ir biologiškai nesuyra. Dėl to jas itin svarbu rūšiuoti.
Panaudotų vienkartinių el. cigarečių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, tačiau didžioji dalis vartotojų taip vis tiek daro. A.Skinulio teigimu, lyginant su el. cigarečių pardavimais Lietuvoje, surenkami išmestų prietaisų kiekiai buvo itin maži.
Šios atliekos turi būti rūšiuojamos kartu su elektros ir elektroninės įrangos atliekomis, o jas išmesti į tam skirtas talpyklas galima visose didesnėse maisto prekių parduotuvėse.
Problema yra ne tiek perdirbimo, o surinkimo.
Viduje esančio skysčio taip pat negalima išpilti į įprastą šiukšliadėžę ar kriauklę.
„Gyventojai labai mažai rūšiuoja. Kadangi jos mažos, meta į paprastas šiukšlines, tad problema yra ne tiek perdirbimo, o surinkimo“, – teigė A.Skinulis.
Brangus perdirbimas
Kaip pastebi D.Valeika, dėl daugybės komponentų, sudarančių el. cigaretę, apsunkėja perdirbimo procesas, mat kiekvieną detalę reikia atskirti.
„Vis dar dauguma gamintojų kol kas nėra linkę jau gamybos procese rūpintis ir kurti prietaisus taip, kad juos būtų nesudėtinga perdirbti. Tad mums tenka galvos skausmas sugalvoti technologijas, kaip tinkamai juos tvarkyti. O tokių naujų prietaisų, kurių nebuvo rinkoje, atsiranda vis dažniau ir dažniau. Mūsų žiniomis, dar nėra mechaninio technologinio proceso, kaip el. cigaretes perdirbti“, – pasakojo D.Valeika.
Kita problema – reikia labai daug išteklių, norint perdirbti šiuos produktus. Tarkim, jau minėtų ličio baterijų perdirbimo metu reikia įgyvendinti papildomus saugumo reikalavimus, kad neįvyktų incidentas. O atgalinis žaliavų gavimas iš tokio ilgai trunkančio proceso yra itin mažas.
„Dėl to perdirbimas yra brangus ir sudėtingas, o jo pridėtinė vertė yra labai maža“, – 15min komentavo Aplinkos apsaugos instituto vadovas A.Skinulis.
