Taikant aptikimo mažinimo technologijas, lėktuvai, sraigtasparniai, antvandeniniai ir povandeniniai laivai, raketos tampa mažiau matomi arba visiškai nematomi radiolokatoriais, hidrolokatoriais, neaptinkami infraraudonųjų spindulių šaltiniai ir kt.
Naudojamos įvairios priemonės. Vienas iš aptikimo mažinimo būdų yra priešo klaidinimas elektromagnetinės energijos atspindžio krypties keitimu arba šios energijos absorbavimu.
Elektromagnetinių bangų difrakcija ir jos praktinis taikymas
Radiolokacinės stoties (RLS) signalas į taikinį sklinda ir jo atspindys sugrįžta į stotį ta pačia arba beveik tos pačios krypties linija. Stipriausias atspindžio signalas susidaro tuose taikinio paviršiuose arba briaunose, kuriose RLS signalas taikinį pasiekia statmena kryptimi (su kuriais RLS sudaro statmenį). Todėl projektuojant sumažinto aptikimo objektą, siekiama sukurti jo formas, kad atspindžio signalą nukryptų nuo RLS signalo linijos ir kurios nesudarytų statmens su RLS signalo spindulio linija. Vienas efektyviausių būdų signalo krypties pakeitimui yra bangų difrakcijos reiškinio panaudojimas.
Optinių bangų difrakcijos teorijos pagrindą padėjo F. M. Grimaldi (1618 – 63) sukūręs terminą difrakcija (lot. diffringere – skaidyti į šalis). C.Huygensas (1629 – 1695) ir T.Youngas (1773 – 1829) taip pat prisidėjo prie difrakcijos teorijos vystymosi.
Bangų sklidimo dėsningumai paaiškinami C.Huygenso principu, kuris teigia, kad kiekvienas aplinkos taškas, kurį pasiekia bangos, virsta antriniu bangų šaltiniu – bangos sklinda toliau, tik keičia sklidimo kryptį. Bangų difrakcija vadiname bangų, einančių pro kliūčių kraštą, nukrypimą nuo tiesaus kelio, užlinkimą už kliūties.
Projektuojant tokius sumažinto aptikimo objektus, kaip strateginiai bombonešiai „Spirit“, B – 2 ir F – 117, buvo panaudota rusų mokslininko Piotro Ufimcevo Fizinės difrakcijos teorijos principai. Rusai nemanė, kad jo darbai gali būti reikšmingi technologijų kūrime, todėl juos leista platinti viešai. Bet šias idėjas pastebėjo JAV karinių lėktuvų konstruktoriai ir 1960 Piotras Ufimcevas buvo pakviestas dėstyti į Los Andželo universitetą.
1962 m. JAV išleista P. Ufimcevo knyga „Method of Edge Waves in the Physical Theory of Diffraction“. P.Ufimcevas nagrinėjo elektromagnetinių bangų sklaidą ir difrakciją dvimačiuose ir trimačiuose objektuose, tokiuose, kaip diskas, cilindras, kūgis, parabolė, sferinis segmentas ir kt. Šios teorijos praktinė reikšmė – elektromagnetinių bangų difrakcijos taikymas kuriamuose riboto aptikimo objektuose.
Strateginio bombonešio „Spirit B–2“ paviršius sudarytas iš banguotų elementų paviršių.
Todėl sumažinto aptikimo objektų paviršiai (F – 117) buvo formuojami iš daugiakampių elementų, siekiant sumažinti RLS signalo atspindį. Strateginio bombonešio „Spirit B–2“ paviršius sudarytas iš banguotų elementų paviršių. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į galimus signalų dažnius, nes naudojant skirtingų RLS signalų dažnius, gaunamas skirtingas atspindžio efektas. Į tai atsižvelgiama objektų projektavimo stadijoje.
Objekto aptinkamumo mažinimui taip pat naudojamos elektromagnetines bangas sugeriančios medžiagos ir mažinančios atspindžio signalą. Absoliučiai juodo kūno (fizikinė sąvoka) paviršius turėtų būti idealiai sugeriantis elektromagnetines bangas, bet praktikoje toks objektas nesukuriamas.
Paradoksalu, bet amerikiečių specialistai pripažįsta, kad Piotro Ufimcevo teorija suvaidino lemiamą vaidmenį JAV lėktuvų F-117 ir B-2 kūrime. „Locheed F-117“ vienvietis, dviejų variklių atakos lėktuvas buvo svarbus 1991 m. Persijos įlankos karo metu, taip pat 1999 m. Jugoslavijoje. „Spirit B–2“ yra brangiausias mūsų dienų lėktuvas. Pirmoji kovinė misija 1999 Kosove, Afganistane ir Irake.
Projektuojant ginkluotę taip pat siekiama izoliuoti jo spektrinį pėdsaką (skleidžiamas, atspindimas arba sugeriamos skirtingų ilgių bangos, pagal kurias galima identifikuoti objektą). Nepastebimumo laipsnis formuojamas atskiruose (individualiuose) projektuose, atsižvelgiant į numatomas grėsmes slaptumo technologija (angl. low observability) nėra vienareikšmė. Ji yra derinys priemonių siekiant mažinti aptinkamumą garso, šilumos ir kt. požiūriais.
