Anot centro vystytojos, bendrovės Uosto verslo centras valdybos nario ir įmonę netiesiogiai kontroliuojančio Šarūno Butkaus, centre Klaipėdos regiono įmonės bus konsultuojamos, kaip jų veikloje gali būti pritaikomi modernūs sprendimai.
„Vieno langelio principu praktiškai galima gauti visas kompleksines skaitmenizavimo paslaugas. Pirmiausiai, aišku, fokusas yra į regiono verslus, tačiau turimos kompetencijos ir įranga leidžia iš Klaipėdos kurti visam pasauliui ir dalyvauti pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje“, – penktadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė Š.Butkus.
Verslui bus teikiamos konsultacijos bloko grandinių integracijos, neuromarketingo, skaitmeninio dizaino, dirbtinio intelekto, virtualios realybės, skaitmenizavimo, lazerių, robotikos, kibernetinio saugumo ir kitų technologijų pritaikymo klausimais.
Š.Butkaus teigimu, centras taip pat sieks pritraukti technologijų kūrėjų: „Labiau orientuotas į kūrėjus, į startuolius, į technologijų pagrinde kūrėjus“.
Centro statybos kainavo apie 3 mln. eurų, pastato pritaikymas veiklai – dar apie 5 mln. eurų. Didžioji dalis išlaidų padengta nuosavomis lėšomis, 3,5 mln. eurų – Europos Sąjungos fondų parama.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad centras yra bendra Lietuvos skaitmeninės ekonomikos strategijos dalis, europinė parama jam skirta, nes vakarinėje šalies dalyje toks centras buvo būtinas.
„Mes bendrai matome strategiškai Lietuvos skaitmeninė ekonomikos augimą ir tokie centrai stiprina ir bendruomenę, ir infrastruktūrą, ir paslaugas verslui. Matėme vakarų regioną kaip tokį, kuriame būtinai turi būti tokia vieta. Man atrodo, trečias miestas pagal dydį, uostas ir universiteto miestas be verslo infrastruktūros (...), verslas galėtų kurtis ne tik kaip uosto įmonės, bet ir technologijų kompanijos“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė A.Armonaitė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia keturi tokie centrai, trys iš jų – Vilniuje. Anot ministrės, Kaune yra kita infrastruktūra, kurios atstoja tokį centrą, o dėl jų kūrimo kitose šalies vietose dar neapsispręsta.
„Kitokiuose miestuose yra kitokios infrastruktūros, Kaune jos irgi yra (...) Kartais atrodo, jeigu nėra tiek daug verslo – ar reikia tokių centrų, kita vertus, kai jie atsiranda, tai atsiranda, kur kurti. Aš visada linkusi manyti, kad reikia proaktyvaus veiksmo ir čia jis buvo padarytas“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Uosto verslo centras ateityje planuoja plėstis ir netoli statyti technologijų bendrovėms iš viso pasaulio pritraukti skirtus biurus, kurie atitiktų aukščiausius standartus, nes būtent tokias sąlygas kelia į Klaipėdą viliojamas verslas.
„Bus vėl plėtra, šiai dienai mes ją dar tik braižomės, bet tai bus pagrinde siekis pritraukti technologijų kompanijas į Klaipėdą ir užtikrinti jiems pasaulinius standartus atitinkančią infrastruktūrą, nes jos dažniausiai to reikalauja“, – sakė Š.Butkus.
Investicijų fondo „Lighthouse innovations infrastructure fund“ kontroliuojama bendrovė Uosto verslo centras anksčiau Klaipėdoje įkūrė bendradarbystės erdves „Lighthouse hub“, bendrai vystė naujo Socialinių mokslų kolegijos pastato statybas.
„Lighthouse innovations infrastructure fund“ valdo bendrovė „Lighthouse Asset Management“, kurios vineintelis akcininkas yra Š. Butkus.
