„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Klaipėdos mokslininkai jūros dugne rado mezolito laikotarpio žmogaus veiklos įrodymų

Klaipėdos universiteto mokslininkai Baltijos jūros dugne prie Kopgalio aptiko akmens amžiaus žmonių veiklos įrodymų, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.
1865–1897 m. Nerijo fortas buvo svarbi Klaipėdos jūrų tvirtovės komplekso dalis.
Klaipėdos jūrų tvirtovė 1865–1897 m. / Gintaro Jociaus piešinys.
Temos: 1 Jūra

Povandeninės archeologijos specialistams apie pusę jūrmylės nuo pietinio molo į vakarus, 11 metrų gylyje, pavyko rasti mezolito laikotarpio, kaip manoma, žvejybos įrenginio likučius.

VIDEO: Vaizdai, kuriuos Baltijos jūros dugne išvydo archeologai

„Dugne buvo akivaizdžiai priešistorės gyventojų pagaminti ir į žemę įkasti perpus skelti kuolai. Tai greičiausiai buvusios žvejybinės užtvaros fragmentai. Toks radinys – pirmas ir kol kas vienintelis visoje rytinėje Baltijos jūros priekrantėje.

Šiuo metu tiksliai nustatyti datą sudėtinga, nes dar neatlikti radioaktyviosios

Lauros Sėlenienės/15min.lt nuotr./Archeologas Vladas Žulkus
Lauros Sėlenienės/15min.lt nuotr./Archeologas Vladas Žulkus

anglies tyrimai. Tačiau spėjame, kad kuolai galėjo būti įkasti apie 8 amžių prieš mūsų erą", – dienraščiui sakė Klaipėdos universiteto archeologas akademikas Vladas Žulkus.

Rasta ir daugiau mezolito bei akmens amžiaus radinių

Šių laikų klaipėdiečiams, o ir svečiams turbūt sunku patikėti, kad ten, kur plaukioja didžiuliai laivai, kadaise buvo sausuma. Klaipėdos universiteto mokslininkai jau anksčiau jūros dugne buvo aptikę keletą vadinamųjų reliktinių miškų.

Viena tokių vietų yra ties Juodkrante, kur maždaug 30 m gylyje rasta apie tūkstančio pušų liekanos. Taip pat rasta buvusių ežerėlių bei išlikusių durpių. Tyrimais nustatyta data – 9 tūkst. m. pr. Kr.

30 m gylyje rasta apie tūkstančio pušų liekanos. Taip pat rasta buvusių ežerėlių bei išlikusių durpių. Tyrimais nustatyta data – 9 tūkst. m. pr. Kr.

„Tas metas vadinamas Joldijos jūra. Vėliau ėjo kitas etapas – Ansilijaus jūra. Krantai buvo nutolę nuo dabartinių į vakarus iki 50 km atstumu. Čia visur buvo sausuma“, – tvirtina Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Žulkus.

Ties Melnrage, 14 m gylyje rastas kelmas ,kuris datuojamas beveik 6 tūkst. m. pr. Kr., tačiau didžiausia sėkmė mokslininkų laukė šią vasarą – vos pusmylė nuo pietinio molo, 12 m gylyje aptikus panašaus amžiaus reliktinių medžių, pirmą kartą jūros dugne rasta žmonių veiklos pėdsakų.

„Mes žinome, kad čia netoli prieš 9 tūkst. metų tekėjo Dangė. Žinome, kad tuo metu žmonės mėgo gyventi jūros pakrantėse, nes ten buvo daugiau galimybių išsimaitinti ir tai buvo paprasčiau. Tačiau konkrečių pėdsakų nerasdavome. Šiemet mums pavyko pirmą kartą aptikt liekanas – akivaizdžiai išilgai skelti medžiai, kurie buvo sukasti ir formavo kažkokią tvorą“, – aiškino V.Žulkus Lrt.lt..

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs