Anksčiau manyta, kad nykštukinė žvaigždė Gliese 710 su Saulės sistema susidurs po 1,36 milijono metų. Nauji tyrimai parodė, kad tai įvyks kiek anksčiau – po 1,29 milijono metų.
Gliese 710 priskiriama klajojančioms žvaigždėms, tai yra ji keliauja po galaktiką, nevaržoma jokių gravitacinių pančių, kurie paprastai laiko žvaigždes savo vietose.
Kad Gliese 710 artėja prie Saulės sistemos, žinota bent jau nuo 1996 metų, tačiau šio susidūrimo terminai apibrėžti tik 2016-aisiais. Remdamiesi „Gaia“ misijos pirmuoju duomenų paketu, astronomai Filipas Berskis ir Piotras A. Dybczyńskis paskaičiavo, kad Gliese 710 – tuo metu buvusi už 63,8 šviesmečių (arba 19,6 parsekų) nuo mūsų Gyvatės žvaigždyne – turėtų apsilankyti maždaug po 1,35 milijono metų.
Dabar astronomai Raulis de la Fuente Marcos ir Carlosas de la Fuente Marcos iš Madrido universiteto šiuos skaičiavimus patikrino, remdamiesi antrąja, tikslesne, anksčiau šiais metais publikuota Gaia duomenų ataskaita, ir patvirtino žvaigždės skriejimo kryptį. Tačiau nauji duomenys parodė, kad susitikimo laikas – keliomis dešimtimis tūkstančių metų trumpesnis ir žvaigždė pralėks gerokai arčiau mūsų sistemos, nei tikėtasi.
„Mūsų rezultatai patvirtina Berskio ir Dybczyńskio (2016 m.) skaičiavimus paklaidos ribose, bet rodo, kad Gliese 710 prie Saulės sistemos prisiartins anksčiau ir labiau“, – rašoma naujame pranešime.
Pažymėtina, kad šis pranešimas publikuotas dar neatlikus galutinio ekspertinio įvertinimo. Bet netgi atsižvelgiant į tai, vien faktas, kad naujas tyrimas patvirtina ankstesnius tyrimus – įdomus kitas šios istorijos žingsnis.
Berskis ir Dybczyńskis išsiaiškino, kad Gliese 710 įskries į Orto debesį, praskries už 13 365 astronominių vienetų nuo Saulės (vienas astronominis vienetas lygus atstumui nuo Žemės iki Saulės – 150 milijonų kilometrų). Naujasis tyrimas rodo, kad ji praskries vos už 4 303 a.v. Iš tiesų tai nėra labai arti: daugiau nei 100 atstumų nuo Žemės iki Plutono, kuris sukasi apie Saulę už 39,5 a.v. Tačiau tai vis viena gali pakenkti Saulės sistemai.
Jei tuo laiku Žemėje dar gyvens žmonės, jiems dėl kokių nors Žemės orbitos pokyčių jaudintis nereikės. Jei Gliese 710, – kurios masė siekia apie 60 proc. Saulės masės – ką nors ir paveiks, tai tik išorinę Saulės sistemą. Tačiau ji vis viena gali pasielgti kaip chrestomatinė lapė tarp Orto debesies vištų. Orto debesis – Saulės sistemą kaip manoma, 50 000–200 000 a.v. atstumu gaubianti, ledinių planetoidų sfera. Jeigu Gliese 710 į šią sferą įskries, ji gali planetoidus nukreipti į mūsų sistemą, kas, savo ruožtu, sukeltų kometų lietų.
Tačiau Saulės sistema patyrė ne vieną ankstesnį kontaktą su žvaigždėmis: pavyzdžiui, su Gliese 208, kuri prieš pusę milijono metų praskriejo už 5 šviesmečių, ir su Šolco žvaigžde, praskriejusia per Orto debesį prieš 70 tūkstančių metų. Būtent suartėjimo su šia žvaigžde metu beveik visa žmonija išmirė. Tikriausiai tai buvo atsitiktinumas.
Pilną tyrimo ataskaitą galima perskaityti paspaudus šią nuorodą.
