Tarptautinės mokslinės konferencijos „The COINS 2020“ pirmojoje diskusijoje „Klimato kaita: ateitis po vandeniu ir šiukšlėmis?“, vykusioje lapkričio 25 dieną „Miesto laboratorijoje“, klimato krizės problemą nagrinėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, „Fridays for Future“ Lietuvoje atstovas Mantas Adomaitis, geografijos mokytoja, gyvenanti „Zero Waste“ modeliu Gintarė Dambrauskaitė ir geomokslų instituto dėstytojas Egidijus Rimkus. Pokalbį moderavo žurnalistė Giedrė Petkevičė, rašoma pranešime spaudai.
Problema – vieno žmogaus ar viso pasaulio rankose?
G.Dambrauskaitė papasakojo, kaip visą sausio mėnesį savo buto balkone kaupė surūšiuotas šiukšles. Antrą mėnesio savaitę, eidama į parduotuvę, jau pradėjo galvoti, ką nusipirkti, kad liktų kuo mažiau atliekų. Mergina teigė, kad eksperimento metu pradėjo skaityti ant pakuočių esančius užrašus, juos analizuoti. Po šio mėnesio iššūkio Gintarė savo balkone surinko 16,3 kilogramo atliekų. Mergina teigė supratusi, kad apsipirkinėjimas mąstant, pastangos rinktis pakuočių neturinčius produktus jai teikia malonumą ir gerina gyvenimo kokybę.
A.Pranckevičius patikino, kad Europos Komisijai klimato krizė šiuo metu yra pirmoji iš šešių iškeltų prioritetų. Komisija šiuo metu pradeda dirbti su klimato ir skaitmenizacijos problemomis, ruošiamas naujas Europos klimato įstatymas, kuriuo bus stengiamasi teisiškai įtvirtinti neutralaus poveikio klimatui iki 2050 metų tikslą. A.Pranckevičius taip pat pabrėžė, kad valstybių vaidmuo šios problemos sprendime yra esminis.
Kokių priemonių turime imtis?
Pašnekovai pasiūlė ne vieną idėją, kaip žmogus dar galėtų prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo. Pasiūlytomis idėjomis remiantis, būtų įvedamos griežtesnės baudos už bendrų nuostatų Europoje nesilaikymą. Taip pat išsakytos mintys apie ekologiškų prekių pirkimą, taip skatinant ekologiško ūkio klestėjimą, augalų, tokių kaip miškų, saugojimą, bei įvažiavimo į Vilniaus miestą apmokestinimą.
Mitas apie klimato kaitą dėl cikliškumo profesoriaus E.Rimkaus buvo paneigtas: „cikliškumas gamtoje egzistuoja, bet tai visiškai nesusiję su dabartine klimato krize“. Jis teigė, kad per pastaruosius trisdešimt metų įvykę klimato kaitos pokyčiai – vien tik žmogaus padariniai.
Veiksmingos sistemos paieškos
Užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016-ųjų metų vasarį. Depozito supirkimas pasiteisino – Lietuvoje surenkama apie 90 proc. plastikinių, stiklinių ir metalinių į rinką išleistos taros vienetų. Diskusijos dalyviai mąstė, kokia dar sistema galėtų būti įvesta siekiant neutralizuoti klimato kaitos procesą.
A.Pranckevičius pasiūlė esamą surinkimo sistemą išplėsti – rinkti ne tik plastikinių butelių, bet ir kitų produktų tarą. Profesorius E. Rimkus pabrėžė tai, kad perdirbame tik labai mažą surinktos taros kiekį, didelę dalį jos sudeginame. Tad, pasak profesoriaus, kitas žingsnis tobulėjimo link galėtų būti siekis perdirbti kuo daugiau surenkamos taros.
Žmonių įsitraukimas ir požiūris į problemą Lietuvoje
Visi pašnekovai sutiko, kad požiūris į klimato krizę kinta, jaunas žmogus tampa dėmesingesnis šiai nuolat aštrėjančiai problemai. Visgi, anot A.Pranckevičiaus, užsienyje žmonės labiau suvokia klimato krizės problemą, mat Lietuvoje tai yra visiškai nauja kultūra. Šiuo metu jaunimo pareiga turėtų būti išmokyti savo tėvus ir senelius gyventi ekologiškiau, mąstyti ne tik apie save.
Lietuvių įsitraukimas į protestus už švaresnę ateitį didėja. „Fridays for Future“ atstovas Mantas patvirtino, kad vis daugiau žmonių prisijungia prie judėjimo ir sakė pastebįs, kad daugėja žmonių, suprantančių besaikio vartojimo žalą ir bestengiančių tai pakeisti savo gyvenimuose.
Profesorius E.Rimkus pabrėžė, kad daugiausia pokyčių turi atsirasti versle ir ekonomikoje: „Vartojimas blogai, bet jei nevartosim – ekonomika bus silpna. Todėl ir reikia keisti ekonomiką.“
Vaikai – klimato problemos sprendimo variklis?
Dar 2018 metais sužinojome apie Gretą Thunberg – švedę aktyvistę, kuri penktadieniais pradėjo protestuoti už švaresnę ateitį. Gretos pradėtas judėjimas „Fridays for Future“ išplito po visą pasaulį, tai tapo reguliariais protestais gatvėse.
Šio judėjimo aktyvistas Mantas teigė, kad Greta sukūrė spaudimą politikams. Išreikšdama savo baimę ir nerimą dėl ateities, ji subūrė daugybę žmonių, pritariančių jos idėjoms. Pasak jo, protestai paskatino politikus susirūpinti, pradėti dažniau kalbėti apie tai. Tam pritarė ir profesorius E.Rimkus. Jis teigė, kad šis spaudimas iš tikrųjų veikia valdžioje esančius žmones.
Ateityje auginsime vynuoges?
Žemei šylant, keičiasi ir Lietuvos atšiauresnis klimatas – žiemos šiltėja, o vasaromis ūkininkus gąsdina sausra. Diskusijos dalyviai juokavo, kad greitu metu galėsime pradėti auginti vynuoges ir kitus, egzotiškesnius vaisius ir daržoves. M.Adomaitis pasakojo, kad ilgainiui gali padaugėti egzotinių sraigių ir šliužų rūšių bei visai tikėtina, jog į Lietuvą gali atklysti ir šiltųjų kraštų virusai.
Profesorius E.Rimkus rekomendavo Baltijos kurortams naudotis šiltėjančiomis vasaromis ir investuoti į turizmą. Pasak jo, ūkininkai jau pradeda taikytis prie šiltesnių žiemų ir keičia savo įpročius.
Ekologiškos prekės pigs, jei didės paklausa
Visiems puikiai žinoma, kad bet kokia ekologiška prekė yra brangesnė už įprastą. Anot A.Pranckevičiaus, tai pasikeis tik tada, kai didinsime ekologiškų prekių paklausą. Verslas seka žmonių įpročius, todėl jei jie keisis, pakis ir įmonių prekių pasiūla. Šiuo metu ekologiškas gyvenimas – prabanga, tačiau pasak Gintarės, pradėjus keisti pirkimo įpročius, ilgainiui toks gyvenimo būdas gali tapti standartu.
Stengtis ne tik dėl vaikų, bet ir dėl savęs
Įprasta girdėti, kad prieš klimato atšilimą kovojama dėl geresnės ateities. Ateitis – mūsų vaikų ir anūkų rankose. Tačiau Gintarė Dambrauskaitė pabrėžė, kad renkasi ekologiškesnį gyvenimą ne dėl anūkų ar vaikų, o dėl savęs. Mergina teigė, kad tik galvodama į priekį, stengdamasi dar labiau sumažinti vartojimą ir rinkdamasi sveikesnį gyvenimo būdą, ji jaučiasi laimingesnė.
Profesorius E.Rimkus teigė, kad pirmiausia žmonės turi suvokti, jog klimato kaitos problema iš tiesų egzistuoja, o vėliau nuspręsti, ką dėl to kiekvienas gali padaryti.
Daugiau diskusijų ir mokslinių renginių – kitų metų vasario 25-27 dienomis, tarptautinėje konferencijoje „The COINS 2020“.
