Į atidarymą atvyko visi Tokajaus regiono miestelių merai ir netgi Vengrijos Žemės ūkio ministras, dr. Istvanas Nagy.
Taigi kaip klimato kaita grasina šiam gėrimui.
„Ragaudamas taurę gali nesusimąstyti, kad jau po kelerių metų gali būti nuimtas paskutinis būtent tokiam vynui gaminti tinkamas vynuogių derlius,“ – rašo parodoje apsilankęs Elijotas Cockeris.
Klimato kaita priverčia vynuogių derlių nuimti anksčiau
Tokajaus regionas Vengrijoje žinomas dėl vyndarystės tradicijų, tačiau galimybę šiems vynams išpopuliarėti suteikė būtent išskirtinės regiono gamtinės sąlygos. Šiandien vyndariai jau pastebi, kad klimato pokyčiai grasina tam tikroms vynuogių rūšims.
Projekto „Game On“ (Lietuvoje – „Klimatosūkis“) atstovai, Vengrijos organizacija „CeeWEB“ bendradarbiaudami su Tokajaus muziejumi bei Tokajaus vyno pasaulio paveldo muziejumi, įrengė papildomą ekspoziciją, joje pademonstruodami naujausius duomenis, kaip regiono vyndarystę keičia ir toliau keis klimato kaita.
Šiam regionui būdingiausia vynuogių rūšis, Furmint gali nebesunokti dėl sunkiai prognozuojamų sausrų ir neprognozuojamų orų pokyčių. Tokajaus regionui nebūdingas klimatas atima tai, kas iki šiol buvo daugelio šio regiono vynų skiriamasis bruožas – jų saldumą.
Regionui nebūdingas klimatas atima jų saldumą.
Toks skonis išgaunamas nuimant vynuogių derlių pačioje sezono pabaigoje. Vynuogėms leidžiama netgi šiek tiek surūgti ir susiraukšlėti prieš jas nuimant ir pradedant vyno gamybos procesą ir būtent tai suteikia sodrumą ir saldumą regiono garsiausiems Szamorodni ir Aszúesszencia vynams.
Užsitęsusios sausros lemia, kad vynuoges ūkininkai priversti nuimti anksčiau, nei norėtų. Negana to, ore tvyrantis karštis pakeičia jų skonį, uogose atsiranda daugiau rūgščių. Rezultatas? Visiškai nekeičiant nei auginamos vynuogių rūšies, nei jų auginimo vietos ar proceso, gaunamas kitokio skonio vynas. Toks, kuris nebėra saldus ir nepasižymi jį išgarsinusiomis savybėmis.
Kartu su desertiniu vynu nyksta kulinarinis bei kultūrinis paveldas
Todėl į parodos atidarymą Tokajaus muziejuje susirūpinę susirinko visų regiono miestelių merai bei Vengrijos Žemės ūkio ministras dr. Istvanas Nagy. Apie įvairų neigiamą klimato kaitos poveikį kalbama jau ne vieną dešimtmetį – užtat jį pajutus pojūčiais sprendimai priimami daug greičiau.
Būtent dėl šios priežasties du Tokajaus vyndariai susirinkusiems svečiams pamėgino problemą perteikti per vyno degustaciją: paragauti tradicinio sodraus desertinio Szamorodni vyno, o tuomet – sauso vyno.
Skonio skirtumai – akivaizdūs. Tokajaus regionas nėra tas, kuris garsėja sausais vynais. Tačiau gali būti, kad tik tokį tepavyks išgauti anksti nuimant vynuogių derlių.
Desertiniai Tokajaus vynai, greitu laiku gali tapti retenybe, nes jų tiesiog nepavyks pagaminti.
Vyndariai taip pat pasidalino savo patirtimi, kaip per pastarųjų metų netikėtas karščio bangas Vengrijoje tiesiog prarado dalį vynuogių derliaus.
Galbūt šiandien saldus vynas neatrodo toks vertingas, tačiau muziejuje surinkti šaltiniai atskleidžia, kad jis šio regiono gyventojams neretai padėdavo užglaistyti įvairius neramumus ir buvo tikrai vertinama dovana. Pavyzdžiui, būtent saldžiuoju vynu Tokajaus regionas 1863-aisiais „pagerbė“ lenkų karius, grįžtančius iš mūšių prie Vienos prieš Otomanų imperiją.
Šis vynas buvo ragaujamas didikų teismuose, karaliai jį siųsdavo dovanų tiems, su kuriais norėjo palaikyti gerus santykius. Galiausiai ir šiandien Tokajaus regionas vis dar pritraukia gausybę vyno mėgėjų į ekskursijas-degustacijas.
Taigi praradę Furmint vynuogių rūšį, prarasime ne tik tam tikro poskonio vyną, tačiau ir dalį istorinio bei kulinarinio Vengrijos paveldo.
Pakenks ir alaus gamybai
Tokajaus vynas atsispindi ir Vengrijos nacionalinėje kultūroje, taip pat šis regionas turi UNESCO pasaulio paveldo statusą.
Daugybė mūsų pamėgtų dalykų, tradicijų ir paveldo yra labai glaudžiai susiję su gamtinėmis sąlygomis.
Šie faktai gali praplėsti auditorijos, susirūpinusios klimato kaita ratą bei priminti mums, jog daugybė mūsų pamėgtų dalykų, tradicijų ir paveldo yra labai glaudžiai susiję su gamtinėmis sąlygomis, kuriose gyvename. Šiuo atveju Tokajaus regiono vyno kultūrai atėjo maksimalių išbandymų metas.
Tuo metu Lietuvoje klimato kaita gali pakenkti alaus gamybai, nes tyrimais įrodyta, kad karšti orai mažina miežių – pagrindinio alaus ingrediento – derlių.
