Klimato kaitą susiejo su mažėjančiomis žmonių smegenimis

Naujai publikuotame tyrime įžvelgiamas ryšys tarp praeities klimato pokyčių ir žmogaus smegenų dydžio sumažėjimo. Mokslininkai teigia, kad tai – prisitaikymo reakcija, kuri išryškėjo analizuojant 50 000 metų laikotarpio klimato įrašus ir žmonių palaikus, rašo „Science Alert“.
Neandertalietis
Neandertalietis / 123RF.com nuotr.

Kalifornijos gamtos istorijos muziejaus kognityvinių mokslų specialisto Jeffo Morgano Stibelo atliktas tyrimas padeda geriau suprasti, kaip žmonės vystosi ir prisitaiko prie stresinės aplinkos.

„Atsižvelgiant į pastarojo meto visuotinio atšilimo tendencijas, labai svarbu suprasti klimato kaitos poveikį, jei toks yra, žmogaus smegenų dydžiui ir galiausiai žmogaus elgesiui“, – J.Stibelas rašo savo paskelbtame straipsnyje.

Tyrimo metu buvo nagrinėjama, kaip per pastaruosius 50 000 metų keitėsi 298 Homo egzempliorių smegenų dydis, atsižvelgiant į natūralius pasaulinės temperatūros, drėgmės ir kritulių kiekio įrašus.

Kai klimatas tapo šiltesnis, vidutinis smegenų dydis tapo gerokai mažesnis nei tada, kai buvo vėsiau.

„Suprasti, kaip laikui bėgant keitėsi smegenys, yra labai svarbu, tačiau šia tema atlikta labai mažai darbų“, – sakė J.Stibelas portalui PsyPost, – „Žinome, kad per pastaruosius kelis milijonus metų smegenys augo įvairiose rūšyse, tačiau labai mažai žinome apie kitas makroevoliucijos tendencijas.“

Duomenis apie kaukolių dydžius mokslininkas gavo iš dešimties atskirų publikuotų šaltinių. Jis įtraukė kūno dydžio įverčius, kurie buvo pakoreguoti atsižvelgiant į geografinį regioną ir lytį, kad būtų galima įvertinti smegenų dydžius.

Mokslininkas palygino smegenų dydį su keturiais klimato įrašais, įskaitant temperatūros duomenis.

Per pastaruosius 50 000 metų vyko paskutinis ledynmečio maksimumas, dėl kurio vidutinė temperatūra iki vėlyvojo pleistoceno pabaigos buvo nuolat žemesnė. Vėliau holocene vidutinė temperatūra pakilo ir pasiekė dabartį.

123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr./Asociatyvi nuotr.

Analizė parodė bendrą Homo smegenų dydžio kitimo dėsningumą, kuris yra susijęs su klimato kaita kylant ir krentant temperatūrai. Per visą atšilimo laikotarpį žmonių vidutinis smegenų dydis gerokai sumažėjo – šiek tiek daugiau nei 10,7 proc.

„Atrodo, kad smegenų dydžio pokyčiai vyksta praėjus tūkstančiams metų po klimato pokyčių, ir tai ypač ryšku po paskutinio ledynmečio maksimumo, maždaug prieš 17 000 metų“, – savo straipsnyje aiškina J.Stibelas.

Šis evoliucijos modelis įvyko per palyginti trumpą laikotarpį – nuo 5 000 iki 17 000 metų, o tendencijos rodo, kad vykstantis visuotinis atšilimas gali turėti neigiamą poveikį žmonių pažintiniams gebėjimams.

„Net ir nedidelis smegenų dydžio sumažėjimas išlikusiuose žmonėse gali turėti esminės įtakos mūsų fiziologijai ne visai suprantamu būdu“, – savo straipsnyje teigia J.Stibelas.

Vis dar kyla klausimų, kas tiksliai lemia Homo smegenų dydžio svyravimus. Rezultatai rodo, kad klimato kaita yra susijusi su smegenų dydžio skirtumais, tačiau neatrodo, kad klimatas lemia visus evoliucinius skirtumus.

„Rezultatai rodo, kad klimato kaita lemia Homo smegenų dydį, o tam tikri evoliuciniai smegenų pokyčiai gali būti atsakas į stresines aplinkos sąlygas“, – apibendrino J.Stibelas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis