Naujame tyrime nustatyta, kad alaus kokybė nuolat prastėja, o dėl klimato kaitos jo kaina gali išauti.
Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. apynių derlius Europos auginimo regionuose sumažės 4-18 proc., jei ūkininkai neprisitaikys prie karštesnių ir sausesnių orų, o apyniuose esančių alfa rūgščių, suteikiančių alui išskirtinį skonį ir kvapą, kiekis sumažės 20-31 proc.
Alus yra trečias pagal populiarumą gėrimas pasaulyje, jį lenkia tik vanduo ir arbata, teigiama tyrime.
Tyrėjų grupę sudarė mokslininkai iš Čekijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Šveicarijos.
„Alaus mėgėjai tikrai pajus klimato pokyčius – arba dėl kainos, arba dėl kokybės. Iš mūsų duomenų atrodo, kad tai neišvengiama“, – naujienų tinklapis guardian.co.uk cituoja Čekijos mokslų akademijos Globalios kaitos tyrimų instituto mokslininką Miroslavą Trnką.
Ekspertai teigia, kad mažėjant apynių derliui, Europos aludariai turėtų tikėtis, kad alaus kaina per artimiausius kelis metus didės.
Tyrėjai pabrėžė, kad žemės ūkio sausrų skaičiaus augimas turės tiesioginės įtakos auginamų apynių kiekiui ir kokybei. Apyniai suteikia alui išskirtinį skonį ir kvapą, jų būna įvairių rūšių.
Tyrimas rodo, kad dėl klimato kaitos visoje Europoje prastėja tradicinių aromatinių apynių kokybė ir mažėja jų kiekis, ir ragina imtis skubių prisitaikymo priemonių siekiant stabilizuoti tarptautines rinkos grandines, rašo „Sky News“.
Ataskaitoje teigiama, kad labiausiai apynių gamyba sumažės Slovėnijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Jos autoriai teigė, kad ūkininkai turės rasti būdų, kaip „prisitaikyti“, kad sumažintų šildančio žemės rutulio poveikį pasėliams.
