Australijoje iš dangaus krenta mirę šikšnosparniai, kurių smegenys tiesiog išverda. Ir tai nėra citata iš Apreiškimų knygoje pranašaujamos apokalipsės – šalį pastaruoju metu apėmusi ekstremalaus karščio banga. Ir nuo jos labiausiai kenčia viena šikšnosparnių rūšis – pilkagalvės skraidančios lapės. Šie pietryčių Australijoje paplitę žinduoliai sveria apie kilogramą, o jų sparnų ilgis gali siekti iki metro. Minta šie gyvūnėliai augalų nektaru, žiedadulkėmis ir vaisiais.
Deja, šiandien tam tikrose Australijos vietovėse termometro stulpelis pakyla beveik iki 48 laipsnių Celsijaus. Tokia temperatūra yra tiesiog nepakeliama šiems šikšnosparniams ir ypač jų jaunikliams – gyvūnai miršta, nes nebesugeba natūraliai atvėsinti savo kūnelių ir krenta nuo medžių šakų. Šie šikšnosparniai yra svarbūs ekosistemai, mat jie yra atsakingi už daugelio augalų apdulkinimą. Panašios karščio bangos buvo ištikusios Australiją 2014-aisiais, kuomet žuvo apie 45 tūkst. šikšnosparnių, tad gamtosaugininkai spėja, kad ir šiemet gali žūti tūkstančiai šių gyvūnėlių.
Priešingoje Žemės rutulio pusėje – iš medžių krenta iguanos. Tiesa, šį kartą dėl Floridos valstiją sukausčiusios dar nematytų šalčių bangos. Laimei, iguanos nežūsta – šie šaltakraujai žali driežai, įpratę gyventi tropikams būdingoje aplinkoje, staigiai nukritus temperatūrai jos nebegali judėti ir nebeturi jėgų laikytis šakose, todėl nukrenta. Atšilus orams, dauguma jų – bent jau nukritusios iš nedidelio aukščio – atsigaus ir toliau tęs savo lėtą gyvenimą.
Deja, ne visos šalčio bangų aukos atšilus orams prisikels – štai Masačusetso paplūdimiuose rasti keli mirtinai sušalę Alopias rykliai, dar vadinami jūrų lapėmis. Gamtosaugininkai spėja, kad juos pražudė būtent gebėjimas prisitaikyti prie žemesnių temperatūrų – kai kiti rykliai gruodžio mėnesį jau būna migravę į šiltesnius pietinius vandenis, jūrų lapės pasilieka šaltuose vandenyse ilgiau. Deja, šį kartą šaltis rytinę JAV Meino pakrantę sukaustė staigiai ir šie rykliai nebespėjo laiku išplaukti piečiau, todėl sušalo.
Kintantis klimatas pakišo kiaulę dar vienai gyvūnų rūšiai – žaliesiems vėžliams, gyvenantiems šiaurinėje prie Australijos krantų plytinčio Didžiojo barjerinio rifo dalyje. Vis labiau šylanti temperatūra sukėlė radikalią šių vėžlių lyties korekciją. Naujausias mokslininkų tyrimas rodo, kad daugiau nei 99 proc. visų jauniklių bei „paauglių“ bei beveik 87 proc. suaugusių vėžlių šiose vandenyno dalyse yra patelės. Taip yra todėl, kad šių vėžlių lytį nulemia temperatūra – iš šiltesnėje aplinkoje perimų kiaušinių išsirita patelių jaunikliai, o iš vėsesnėje temperatūroje perėtų kiaušinių išsirita patinėliai. Mokslininkai palygino tos pačios rūšies vėžlių populiacijas, gyvenančias pietiniame Didžiojo barjerinio rifo dalyje – ten vandens ir aplinkos temperatūra nėra tokia aukšta, todėl ten patelės sudaro apie 65–69 proc. visų vėžlių. Jei ir toliau šiaurinėje Rifo dalyje išsilaikys tokios temperatūros, žaliųjų vėžlių populiacija pradės mažėti, nes patelės neras patinų, su kuriais galėtų poruotis.