Šeštadienį skaitydami pranešimą konferencijoje „TEDxVilnius“ klimato kaitos mokslų daktarai atkreipė dėmesį, kad globalinis atšilimas jau dabar keičia pasaulį, o viena pirmųjų pasekmių, kurias išvysime Lietuvoje, esą bus imigrantų pagausėjimas.
Siekdami atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas jie inicijavo kampaniją „Pole to Paris“. Kampanijos dalimi tapo brito D.Price‘o turas dviračiu per 19 valstybių, o E.Knudsenas iš Norvegijos iki Paryžiaus nubėgo 2,5 tūkst. kilometrų.
– Kai kalbama apie klimato pokyčius, dažniausiai akcentuojamas jūros lygio ir temperatūros kilimas. Kokių kitų klimato kaitos pokyčių pasekmių pastebėjote savo kelionės metu?
Šimtmečio pabaigoje klimato pokyčiai taps pagrindine žmonių gyvenamosios vietos keitimo priežastimi.
Erlendas: Stebint žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad klimato pokyčiai yra tolimi ir įvyks kažkada ateityje. Europoje galvojama tik apie tai, kaip atšilimas paveiks besivystančias šalis.
Bet kelionės metu mes išgirdome Europos žmonių istorijas ir pamatėme, kad klimato pokyčiai jau vyksta. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse sniego mažėja ir tai visiškai keičia žmonių gyvenimo būdą, o potvyniai Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse tampa vis didesniu iššūkiu.
Danielis: Kai kalbama apie besikeičiantį orą ir jūros lygio kilimą, neatkreipiamas dėmesys į šių reiškinių pasekmes.
Man visada patiko Bangladešas. Ši šalis jau susiduria su jūros lygio kilimo problemomis. Kai jūros vanduo užima sausumą, gėlas vanduo tampa sūriu ir žmonės netenka būtiniausio dalyko jų egzistencijai (neskaitant oro). Kylant jūros lygiui milijonai žmonių bus priversti išsikelti. Ir ne tik iš Bangladešo – kalba eina apie šimtus milijonų žmonių, taip pat ir Vakaruose, kurie susidurs su pavojumi.
Migracijos pasekmės, kaip matome iš Sirijos krizės, yra sunkios. Jei nesiimsime veiksmų, matysime dar didesnę krizę.
– Kiek žmonių klimato kaita paveikė iki šiol?
Danielis: Labai sunku pasakyti tiksliai, nes yra įvairių faktorių, kurie daro įtaką migracijai. Negalime tiksliai atskirti ekonominių veiksnių nuo klimato pokyčių.
Net kalbėdami apie Siriją matome daug veiksnių – tai buvo politiškai nestabili vieta, o sausra, kuri privertė šimtus tūkstančių žmonių keltis į miestus, viską dar labiau destabilizavo. Nenorėčiau spekuliuoti, bet tikrai žinau, kad per dešimtį metų migruojančių žmonių vis daugės ir šimtmečio pabaigoje klimato pokyčiai taps pagrindine žmonių gyvenamosios vietos keitimo priežastimi.
– Kiek laiko prireiks, kad jūros lygis Žemėje pakiltų metru ir kokių padarinių tai galėtų turėti Lietuvai?
Dešimtys milijonų gyvenamosios vietos netekusių žmonių atvyks į Europą. Lietuva yra viena iš šalių, kuri turės sugalvoti, kaip susidoroti su šiuo iššūkiu.
Danielis: Skaičiavimuose yra daug neaiškumų, nes mes daug ko nežinome apie ledynus. Be to, negalime tiksliai nuspėti, iki kokio lygio sumažinsime anglies dioksido emisijas. Jei jos liks dabartiniame lygyje, manoma, kad vandens lygis metru pakils iki šimtmečio pabaigos.
Pakilus jūros lygiui pasekmes pajus visi – valstybės neteks infrastruktūros prie pakrančių, uostų, o visa tai atstatyti kainuos šimtus milijonų dolerių.
Taip pat reikia pagalvoti, kad dešimtys milijonų gyvenamosios vietos netekusių žmonių atvyks į Europą. Lietuva yra viena iš šalių, kuri turės sugalvoti, kaip susidoroti su šiuo iššūkiu.
– Ar dažnai sutinkate žmonių, kurie neigtų globalinį atšilimą?
Erlendas: Mes jų sutinkame visada. 99 proc. per pastaruosius metus parašytų publikacijų apie globalinį atšilimą teigiama, kad globalinis atšilimas yra tikras ir kad jį sukėlė žmogus, bet didelė dalis vis dar laikosi įsikibę įsitikinimų apie tai, ką kažkada perskaitę žurnale ar kur nors išgirdo.
Ir tai labai lengva išeitis. Mums lengviau viską neigti, negu imtis veiksmų. Kaip ir sakė Danielis, Bangladešas yra puikus pavyzdys, kad klimato kaita jau vyksta.
– Kaip globalinis atšilimas paveikia augmeniją ir gyvūnus?
Erlendas: Dėl žmonių įtakos gyvūnų mirštamumo rodiklis kasmet didėja nuo dešimčių iki šimtų tūkstančių kartų. Prie to prisideda ne vien klimato pokyčiai, bet ir miškų kirtimas ir t.t.
Manoma, kad iki 2050 -ųjų klimato pokyčių įtaka gyvūnų mirimui sparčiai išaugs. Planetoje temperatūra didėja taip greit, kad ekosistema ir gyvūnai nespėja prisitaikyti. Mokslininkai jau dabar kalba, kad vyksta masinis gyvūnų rūšių išmirimas.
– Kokią įtaką globaliniam atšilimui turėtų Sibiro įšalo atitirpimas?
Erlendas: Sibire yra daug metano, kuris amžinojo įšalo žemėje gulėjo ištisus amžius. Kylant temperatūrai, metanas skverbiasi į atmosferą. Tai yra kur kas stipresnės šiltnamio efektą sukeliančios dujos nei anglies dioksidas, todėl į atmosferą patekęs metanas nulemtų dar didesnį šilimą.
Už tai mes akcentuojame dviejų laipsnių Celsijaus temperatūros pokyčio ribą – jei ją peržengsime, Sibiro įšalo atitirpimo poveikis gali pasiekti lūžio tašką.
Danielis: Tikrai taip, temperatūros pakilimas gali būti lūžio taškas, kuomet prarasime kontrolę ir prieisime civilizacijos liepto galą. Praeityje temperatūros padidėjimas 4 – 6 laipsniais nuo Žemės nušlavė 90 proc. gyvybės formų. Žmonės nesupranta, kiek jautri temperatūros pokyčiams yra planetos ekosistema. Jei pasieksime 6 laipsnių šilimą, ekosistema sužlugs.
– Koks greičiausias būdas sumažinti anglies dioksido emisijas?
Erlendas: Turime investuoti į atsinaujinančius išteklius. Iki šiol daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų atkeliavo iš anglies, tad ji turi likti žemėje.
Reikia žiūrėti į tai, kas gali būti ilgalaikis energijos šaltinis. Jau per pastarąjį dešimtmetį matėme nuostabią atsinaujinančių išteklių revoliuciją, bet, palyginimui, vienam atsinaujinančių išteklių subsidijoms išleidžiamam eurui tenka devyni eurai angliai.
Danielis: Reikia politinės valios, kad išstumtume iškastinį kurą už vyriausybių durų. Dabar yra tiek daug lobizmo, ypač JAV. Iškastinio kuro industrija turi būti atskirta nuo politikos.
– Kokią įtaką anglies dioksido šalinimui turės technologijos? Ar investicijos į anglies dioksidą šalinančią įrangą padėtų išspręsti problemą?
Erlendas: Tai yra pati paskutinė galimybė. Pati geriausia galimybė yra sumažinti anglies dioksido emisijų lygį. Taip, turime rasti būdų, kaip ištraukti anglies dioksidą iš atmosferos ir vandenyno.
Danielis: Toks metodas sukelia dar daugiau neužtikrintumo, tai – paskutinė priemonė. Problemos šaltinis yra anglies dioksido emisijos, taigi turime pradėti nuo jų mažinimo.
Technologijos turės įtakos, bet stebuklas neįvyks. Iš atmosferos reikia pašalinti milžinišką kiekį anglies dioksido, o mes dar nesukūrėme nė vieno veikiančio įrenginio prototipo. Be to, tokių technologijų diegimui reikėtų labai didelio finansavimo. Atsižvelgiant į tai, kad deramai neinvestuojame į atsinaujinančius išteklius, tikrai neinvestuosime į naujas technologijas.
