Trys nepriklausomos viena nuo kitos mokslininkų grupės įrodė, kad organiniai garai, kuriuos medžiai skleidė dar prieš atsirandant pramonei, padėdavo atmosferoje susiformuoti aerozolinėms dalelėms – maždaug 50-100 nanometrų dydžio (nano – SI sistemos priešdėlis, reiškiantis daugiklį 10-9 arba 1⁄1000000000 arba 0,000 000 001).
Šios struktūros tapo vandens garų kondensacijos centrais. Iš šių garų ir formavosi debesys. Anksčiau mokslininkai galvojo, kad ikiindustrinė atmosfera buvo gerokai skaidresnė.
Bet šiuolaikiniai tyrimai tai paneigia, jis buvo ne tokia perregima, kaip dabar. Priežastis paprasta: anksčiau manyta, kad aerozolinėms dalelėms (ir debesims) susidaryti padėdavo sieros rūgštis. Tačiau ši medžiaga į atmosferą pradėjo didesniais kiekiais pateki tik pradėjus vystytis pramonei ir deginti iškastinį kurą.