Nuo 1923 m. Katrinos kalibro uraganų pasitaikydavo maždaug po sykį per 20 metų. Tyrėjai apskaičiavo, kad pasauliniam klimatui pakaktų sušilti mažiau nei 0,5 laipsnio pagal Celsijų ir galingiausi uraganai formuotųsi dukart dažniau, t.y., kas 10 metų. Klimato temperatūrai pakilus vienu laipsniu, visa niokojantys uraganai formuotųsi 3–4 kartus dažniau nei dabar, o pakilus dviem laipsniais – 10 kartų dažniau.
„Tai reiškia, kad Katrinos galingumo uraganai siautėtų kas porą metų, – atkreipia dėmesį tyrimui vadovavęs Kopenhagos universiteto (Danija) klimatologas Aslakas Grinstedas. – Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad klimato atšilimas 0,4 laipsnio baigtųsi dvigubai dažnesniais Katrinos galingumo uraganų vizitais. Dėl XX a. klimato šilimo tempų jau seniai peržengėme ribą, kai dėl pasaulinio atšilimo Katrinų sulaukiame dvigubai dažniau. Jei temperatūra ir toliau taip kils, tokių uraganų formavimosi dažnumas padidės 3–4 kartus. Pora laipsnių – ir galingiausi uraganai siautės dešimt kartų dažniau.“
Tyrimo metu mokslininkai modeliavo uraganų susiformavimą įvertindami ir tokių faktorių kaip „El Nino“ įtaką globaliniam klimatui. „El Nino“ šildo rytinę Ramiojo vandenyno dalį ir turi įtakos pasauliniam klimatui.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad šylant klimatui kiltų ir pasaulinio vandenyno lygis, o tai atneštų papildomų problemų ir nuostolių uraganų niokojamoms šalims. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
