Ambicijos, paremtos vertybėmis
Vienas iš Europos Komisijos iškeltų prioritetų 2020–2024 metams ES yra prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa. Diskutuojant apie dirbtinio intelekto vaidmenį šioje technologinio tobulėjimo kryptyje, vienas iš svarbiausių elementų yra strateginės aplinkos kūrimas, įtraukiant turimą pramonės potencialą ir viešojo sektoriaus pajėgumus.
Viena pagrindinių kliūčių šiame procese, ypač reikšminga DI technologijų pažangai, yra duomenų prieinamumas ir vyraujanti reguliacinė aplinka, lėtinanti duomenų dalijimosi procesą.
„Turint 27 šalis Europoje, kurios yra skiriamos nacionalinių įstatymų, vyrauja tam tikri ribojimai duomenų dalijimuisi – tai kelia papildomų sunkumų. Svarbu yra atsakyti į klausimą, kaip mes galime atverti sienas duomenims ir sukurti tokią reguliacinę aplinką, kurioje skirtingos įmonės bei pramonės galėtų dalintis duomenimis ir teikti analitines paslaugas“, – sako I.Martinkėnaitė, Europos Komisijos aukštojo rango ekspertų grupės DI klausimams narė.
Ievos Martinkėnaitės teigimu, siekiant globalios lyderystės DI srityje, Europai yra svarbu ne tik siekti greito technologinio proveržio, bet ir nepamesti savo pamatinių vertybių ir siekti atsakingo ir etiško DI technologijų vystymo.
„Ambicijos tikrai yra, tačiau turėtume siekti tapti atsakingo dirbtinio intelekto vystymo lyderiu, gerbiančiu privatumą, žmogaus teises ir vertybinius valstybių pagrindus. Šios vertybės turi būti įtrauktos į DI technologijų vystymą“, – teigia I.Martinkėnaitė.
Daiktų internetas – neišnaudotų galimybių laukas
Pasak „Telenor“ viceprezidentės, tyrimams Europai ieškant konkurencinės nišos technologijose ir siekiant tapti pajėgiu dirbtinio intelekto bloku, kaip JAV ar Kinija, verta pažvelgti į vadinamąjį daiktų internetą (Internet of things) – sritį, kur slypi daug neišnaudotų galimybių ir potencialas technologiniam proveržiui, įgalinant duomenis, esančius aplink mus – ore, vandenyje, miestuose ir t.t.
„Daiktų internetas yra duomenys, kurie yra realiame pasaulyje – tai sensorių ir duomenų radimas ir jį sekantis apdorojimas. Aš manau, kad tai yra galimybė Europai, šalims, tokioms kaip Lietuva ir Norvegija, surasti konkurencinę nišą. Visi kiti duomenys, kuriuos mes šiandien turime, vadinamieji big data, yra didžiųjų JAV ir Kinijos kompanijų rankose“, – teigia ekspertė.
DI sėkmės receptai iš Norvegijos
Norvegijos dirbtinio intelekto ekosistema, pasak Ievos Martinkėnaitės, gali būti pavyzdys kitoms valstybėms, kokiu būdu sudaroma aplinka nuosekliam ir efektyviam DI technologijų vystymui.
„Kiekvienos naujos technologijos vystymas privalo įtraukti akademikus, aukštą valstybės interesą, verslo investicijas ir visuomenės palaikymą. Šie keturi komponentai puikiai veikia Norvegijoje. Tai nemaža dalimi nulemia, kad egzistuoja pasitikėjimo pagrindas tarp jų visų“, – apie Skandinavų valstybės stiprybę kalba I.Martinkėnaitė.
Taip pat nemažą įtaką DI ekosistemos sėkmei Norvegijoje turi egzistuojančių pasaulinio lygio įmonių skaičius, kurios supranta bendradarbiavimo reikšmę. Šios kompanijos pasižymi itin dideliais tarptautinių klientų skaičiais, visgi svarbiausias elementas, padėjęs tapti tvirtomis lyderėmis – investavimas į savo personalo apmokymą. I.Martinkėnaitė teigia, jog tokia struktūrinė verslo konjunktūra yra labai patraukti kurti dirbtinio intelekto ekosistemą.
„Verslo įmonės investuoja į mokslinius projektus, tokiu būdu pritraukia doktorantus ir podoktorantus dirbančius su joms aktualiomis problemomis bei duomenimis. Taip pat valstybės investicijos yra pakankamai nemažos – per Norvegijos mokslo tarybą investicijos pasiekia naujas iniciatyvas ir doktorantų studijas“, – teigia pašnekovė.
Viso pokalbio klausykite čia:
