Kaltas karštas oras
Nors pirmiausia energijos sprogimas suformuoja karšto oro rutulį, tai tik istorijos pradžia, teigia Kalifornijoje esančios Lawrenco Livermoro nacionalinės laboratorijos tyrėja Katie Lundquist.
„Kadangi sferos forma yra tokia, kad viduryje yra didžiausias mažo tankio skysčio stulpas, jis kyla greičiausiai, kaip orkaitėje kylančio keksiuko vidurys", – „Live Science“ pasakojo K.Lundquist.
Nors kyla visa sfera, kadangi šis vidurinis stulpelis kyla sparčiau, vėsesnis oras už sferos ribų pradeda „veržtis po kylančiu burbulu“.
Dėl to kylantis burbulas deformuojasi į koldūno formą. Kadangi įkaitusio oro molekulės greitai juda ir dideliu greičiu atsitrenkia viena į kitą, galiausiai tarp jų susidaro tiek daug erdvės, kad gaunasi beveik vakuumas. Į vakuumą „įsiurbiama medžiagos srovė, kuri veržiasi į viršų, ir taip susidaro grybo debesis viršuje ir plokštesnė toruso sritis apačioje“, – sakė K.Lundquist.
Sprogimai kosmose
Per karą numestos branduolinės bombos ir moksliniai eksperimentai rodo, kad grybų debesys gali susidaryti Žemėje, o kaip yra kosmose? Jei Mėnulis būtų bombarduotas, ar atsirastų grybų debesis?
Greičiausiai ne. Visų pirma, reikia atmosferos, kad jie galėtų turėti skystos medžiagos, pavyzdžiui, oro. Mėnulio aplinka be oro negalėtų iškreipti pradinio rutulio į torą ir nebūtų oro tankio skirtumo, kad būtų galima įsiurbti tą medžiagos stulpą, iš kurio išaugtų debesis.
Skirtingos rūšys
Kaip yra skirtingų grybų rūšių, taip yra ir grybų debesų rūšių. Priklausomai nuo bombos sprogstamumo ir jos sprogimo aukščio, susidaręs grybų debesis turės skirtingas savybes. Tokie sprogimai, kokie įvyko virš Hirosimos ir Nagasakio (Japonija) baigiantis Antrajam pasauliniam karui, turėjo dvi pagrindines dalis. Vieną dalį sudarė viršuje esantys balti debesys, sudaryti iš pačios bombos išgaravusių produktų ir iš aplinkinio oro susikondensavusio vandens. Kitą dalį sudarė rudos spalvos medžiagos ir nuolaužų stiebas, besitęsiantis nuo žemės.
Nors branduolinės pražūties grėsmė yra reali, tačiau, kaip skelbia „Bulletin of the Atomic Scientists“, bendras pasaulio arsenalas siekia beveik 10 000 branduolinių bombų, o devintajame dešimtmetyje jų buvo daugiau nei 60 000.
