Mėlyną dangų virš mūsų matome dėl to, kaip Saulės šviesa sąveikauja su Žemės atmosfera. Regimosios šviesos spektrą sudaro įvairios spalvos – nuo raudonos iki violetinės. Kai visos spalvos susimaišo, šviesa atrodo balta, „Live Science“ pasakojo Nacionalinės meteorologijos tarnybos meteorologas Marcas Chenardas. Tačiau kai iš Saulės keliaujanti balta šviesa pasiekia Žemę, kai kurios spalvos pradeda sąveikauti su atmosferos molekulėmis ir mažomis dalelėmis, aiškino jis.
Kiekviena matomos šviesos spektro spalva turi skirtingą bangos ilgį. Pavyzdžiui, raudonos ir oranžinės šviesos bangos yra ilgesnės, o mėlynos ir violetinės – daug trumpesnės. Būtent trumpesnių bangų šviesos bangas greičiausiai išsklaido – arba sugeria ir vėl išspinduliuoja kita kryptimi – Žemės atmosferos oro ir dujų molekulės, sakė M.Chenardas. Atmosferos molekulės, daugiausia azoto ir deguonies, išsklaido mėlyną ir violetinę šviesą visomis kryptimis dėl reiškinio, vadinamo Reilėjaus sklaida (angl. – Rayleigh scattering). Dėl to dangus ir atrodo mėlynas.
Nors violetinė šviesa taip pat yra išsklaidyta, yra kelios priežastys, kodėl dangų matome labiau mėlyną nei violetinį, teigia Edas Bloomeris, Karališkosios Grinvičo observatorijos (Jungtinė Karalystė) astronomas. Be to, mūsų akys nėra vienodai jautrios visoms spalvoms, – „Live Science“ sakė E.Bloomeris; jos mažiau jautrios violetinei šviesai, todėl dažniau matome mėlynus atspalvius nei violetinius.