Siekė įbauginti
Kad ir kaip sunku patikėti, uniforma turėjo įbauginti priešininkų kariuomenę.
„Idėja buvo ta, kad jūsų pėstininkai atrodė aukštesni ir todėl baisesni“, – sakė Londone dirbantis karališkosios teisės komentatorius Richardas Fitzwilliamsas. „Jie tenkino praktinį pėstininko poreikį mūšyje. Jie buvo naudojami kovojant su prancūzais Napoleono karuose. Tiesą sakant, juos dėvėjo ir Napoleono imperatoriškoji gvardija“.
Kepurės vadinamos meškų kailiais, nes – atspėjote – jos pagamintos iš meškų kailio. Kailiai gaunami iš Kanados juodųjų lokių (Ursus americanus), kurie kiekvienais metais išnaikinami siekiant kontroliuoti jų skaičių. Tai reiškia, kad 46 cm. aukščio šalmų gamybai meškos specialiai nežudomos, tačiau kai kuriems žmonėms ši idėja vis tiek kelia nepatogumų.
Tiesą sakant, 2020 m. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, pradėta kalbėti apie tai, kad prekyba kailiais apskritai turėtų būti uždrausta. Tačiau kol kas britų kariuomenė per metus nuperka nuo 50 iki 100 šių kepurių, kurių kiekviena kainuoja apie 900 dolerių, rašo britų aukštuomenės žurnalas „Tatler“.
Šiomis dienomis įspūdingi galvos apdangalai suteikia šiek tiek pompastikos britų kariuomenės uniformoms, kai jos kariai atlieka iškilmingas pareigas, pavyzdžiui, keičia sargybą Bakingemo rūmuose arba kasmet rengia paradą per oficialų karalienės gimtadienį.
„Jei žiūrite į karalienės sargybinius ir galvojate, kad jie atlieka tik ceremonialines pareigas, labai klystate“, – „Live Science“ sakė R.Fitzwilliamsas. „Visi jie yra tarnaujantys kareiviai, rotacijos būdu pereinantys iš kitų aktyvių karinių vaidmenų.“
Raudonos spalvos legenda
Kalbant apie raudonas tunikas, kurios dėvimos vasaros mėnesiais (žiemą dėvimi ilgesni pilki apsiaustai), nuo seno sklando gandas, kad britai pasirinko raudoną spalvą, nes ji užmaskuodavo kraujo dėmes, kurios kenkė moralei ir buvo negražios. Tačiau tai tik gandai – viską lėmė taupumas.
„Britų kariai tradiciškai dėvėjo raudoną spalvą todėl, kad tai buvo pigiausi ir lengviausiai prieinami dažai“, – sakė R.Ficvilliamsas. „Šiais laikais atrodo, kad raudona spalva mūšiui netinkama, nes ji jus išskirtų, tačiau mūšio dūmuose ir sumaištyje ji taip pat leisdavo atskirti draugus nuo priešų ir neleisdavo būti nužudytam savo paties pusėje.“
Taigi, britų karalienę saugo karininkai, vilkintys tokias pat uniformas, kokias prieš du šimtmečius vilkėjo aktyviąją tarnybą atliekantys kariai. Gal ir anchroniška, bet būtent dėl tokių tradicijų britų karališkoji šeima garsėja visame pasaulyje.
