„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kodėl didžiuliai kalmarai puola laivus?

Jules'io Verne'o knygoje „20 000 mylių po vandeniu“ aprašomas milžiniškas kalmaras nėra visiškas išsigalvojimas. Tokie tikrai egzistuoja ir, panašu, žmonėms nėra visiškai draugiški.
Kalmaras puola žvejų valtį
Kalmaras puola žvejų valtį / Viešo naudojimo nuotr.

Didžiuliai kalmarai gyvena viso pasaulio vandenynuose. Tai, aišku, nėra vienos rūšies atstovai – Architeuthis genties kalmarai užauga net iki 13 metrų ilgio, o štai Mesonychoteuthis hamiltoni gali būti keliais metrais ilgesni ir šiek tiek sunkesni (iki 750 kg). Tai yra didžiausi žinomi moliuskai Žemėje, tačiau juos tyrinėti yra gana sunku, nes jie yra labai protingi ir paslaptingi. Tiesa, kartais jie patys nori patyrinėti žmones.

Didieji kalmarai laivus puola nuo seniausių laikų. Anksčiau jie buvo laikomi kažkokiomis mistinėmis būtybėmis ar net Dievo ženklu, kad žmonėms plaukioti nėra lemta. Legendos pasakoja, kad jie yra nuskandinę kelis didžiuosius burlaivius. Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje norvegų tanklaivis „Brunswick“ buvo net tris kartus užpultas milžiniško kalmaro. Pasakojama, kad kalmarai greitai prisivydavo laivą ir smogdavo jam savo aštriais čiuptuvais. Smūgis buvo juntamas net ir gana dideliame tanklaivyje, tačiau prie lygaus dažyto plieno korpuso čiuptuvai negalėdavo prisikabinti. Visi trys užpuolimai baigėsi vienodai – kalmarai nuslydavo nuo korpuso ir greičiausiai žūdavo patekę į laivo sraigtą.

1978 metais JAV karo laivas „USS Stein“ buvo užpultas nežinomos rūšies kalmaro. Šis 134 metrų ilgio laivas yra gana sunkus ir didelis, todėl pavojus jam kilęs nebuvo. Kalmaro mėginimai padaryti žalos greičiau jau būtų sukėlę jūreivių juoką, jei ne vėliau pastebėta žala. Ant AN/SQS-26 sonaro korpuso jūreiviai pastebėjo gilius pjūvius, kuriuos palikti galėjo tik kalmaro čiuptuvuose esantys nagai. Sonarai yra dengiami guma, todėl kalmaras į jį taip gerai įsikabino. Beveik visuose šiuose pjūviuose buvo aptiktos jų nagų liekanos.

2003 metais didžiulis kalmaras užpuolė 7,9 metrų ilgio prancūzų jachtą. Kalmaras buvo išties milžiniškas ir užsispyręs bandė nuskandinti jachtą. Visgi, po kelių bandymų galvakojis pasidavė ir nuplaukė šalin.

Tai – tik keli pavyzdžiai. Kalmarai yra užpuolę ne vieną karinį, krovininį ir keleivinį laivą, tačiau neegzistuoja nė vienas patvirtintas atvejis, kai kalmaras laivą būtų nuskandinęs. Dar daugiau – mokslininkai nesupranta, kodėl kalmarai puldinėja laivus. Jie minta žuvimi, o visi užpulti laivai jiems bet kuriuo atveju būtų per dideli. Kita vertus, ne kartą yra pastebėti ir banginiai su giliais kalmarų čiuptuvų paliktais randais. Gali būti, kad jie taip gina savo teritoriją arba mano, kad ginasi patys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs