Štai, pavyzdžiui, „Samsung“, dabar jau galima sakyti, pernykščiai flagmanai „Galaxy S7“ ir „Galaxy S7 Edge“ Lietuvos ryšio operatorių ir didžiųjų elektronikos prekių tinklų lentynose praėjusią savaitę kainavo beveik identiškai – 720 ir 820 eurų atitinkamai už pigiausius modelius su mažiausiais kiekiais nuolatinės atminties, jeigu nepasirašoma paslaugų teikimo sutartis dvejiems metams. Kaina išliko nepajudinama nuo pat pristatymo dienos.
Didžiuliai kainų skirtumai
Iki šios savaitės, kai po 15min užduotų klausimų „Telia“ ir „Bitė“ (bet ne „Tele2“) jas sumažino maždaug 100–110 eurų. Kita vertus, gali būti, kad taip yra ne dėl žiniasklaidos domėjimosi kainomis, o dėl to, kad jau laukiama būtent šių modelių atnaujinimo, apie kurį bus paskelbta kovo 29 dieną.
Tuo tarpu užsienio ryšio operatoriai (konkrečiai – „T-Mobile“ Vokietijoje) tuos pačius įrenginius be sutarties siūlo už gerokai mažesnę kainą – 540 ir 630 eurų. Kitaip tariant, skirtumas nuo rekomenduojamos kainos, kurios dar visai neseniai laikėsi įsikibę visi didieji Lietuvos prekybininkai ir ryšių operatoriai, – 180 ir 190 eurų.
Dar gražiau pasidaro užmetus akį į „Amazon“ interneto parduotuvės pasiūlymus. Šiuos įrenginius galima gauti už 465 ir 567 eurus. Kainos skirtumas, lyginant su lietuviškomis – net 255 ir 280 eurų!
Ir tai, beje, tik nedidelė pavyzdžių dalis – labai panašius skaičių skirtumus galima pamatyti ir „Huawei“, ir „Apple“, ir kitų gamintojų produkcijos kainynuose. Naujausios kartos flagmanų kainų Lietuvoje ir lengvai prieinamame užsienyje skirtumai – svyruoja ties šimtu eurų.
„iPhone 7“ su 32 GB nuolatinės atminties Lietuvos ryšio operatorių salonuose kainuoja 780 eurų. „Amazon.de“ jį galima rasti už 670 eurų. „Huawei P9“, Lietuvoje kainuojantis 500 eurų, „Amazon.de“ įvertintas 404 eurais. „Sony Xperia XZ“, Lietuvoje kainuojantis 600 eurų, „Amazon.de“ parduodamas po 515 eurų.
Kas įdomiausia, kainų skirtumai randasi ne dėl to, kad įrenginiais prekiaujama jau ilgoką laiką – štai tik praėjusį sekmadienį viešai pristatytą, bet dar prekybai nepateiktą „Huawei P10“ bendrovės „T-Mobile“ svetainėje iš anksto užsakyti galima už 600 eurų, nors rekomenduojama to įrenginio kaina yra 650 eurų.
Akivaizdu, kad kainos skirtumą lemia ne valstybės mokesčių ir muitų klausimas – juk ir „T-Mobile“, ir „Amazon.de“ veiklą vykdo Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje ir papildomo prekių apmokestinimo (išskyrus transportavimo išlaidas) nėra, o Lietuvoje privalomas laikmenos mokestis, siekiantis apie 5 eurus, priskaičiuojamas atskirai, papildomai prie kainos. Be to, Europos rinkai skirtiems įrenginiams taikomas ne valstybinis, o europinis garantinis aptarnavimas.
Kokios kainų skirtumo priežastys?
Tad kodėl mums telefonai parduodami brangiau nei užsienio šalių gyventojams?
„Samsung“ atstovai dievagojasi, kad skirtumas atsiranda tikrai ne dėl to, kad Pietų Korėjos įmonė atskiras ES valstybes traktuoja kaip atskiras rinkas su atskiromis kainodaromis. „Rekomendacinės kainos vienodos visose ES valstybėse“, – atsakydami į 15min klausimą rašė „Samsung“. Tačiau kainų skirtumo atsiradimo priežasties komentuoti nepanoro.
„Samsung Electronics“ negali komentuoti mažmeninių kainų, nes mes niekaip nedarome įtakos jų kainų politikai. Kaip ir visi gamintojai, skelbiame rekomendacines kainas kiekvienam savo produktui, tačiau bet kokios nuolaidos ar papildomos priemokos yra atskiri mažmeninių pardavėjų verslo sprendimai. Pardavėjai, ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje, patys kiekvieną kartą priima sprendimus specialiems pasiūlymams ir taiko nuolaidas lojaliems klientams, kas ir nulemia kainų skirtumus tarp pardavėjų“, – rašė Pietų Korėjos įmonės atstovai.
Peržvelgus Lietuvos ryšio operatorių interneto svetaines aiškėja, kad šios įmonės taiko dvejopą kainodarą: vienokią – įrenginiams, parduodamiems be sutarties, kitokią – kai kartu įsipareigojama dvejus metus naudotis tos įmonės ryšių paslaugomis.
Kaina su sutartimi labai dažnai yra netgi patrauklesnė už tą, kurią galima rasti užsienio operatorių salonuose. Tiesa, sutarties brukimas gali būti nepatrauklus mėgėjams naudotis išankstinio naudojimo paslaugomis, be to, per dvejus metus paslaugų planų pasiūlymai gali smarkiai pasikeisti: pasirašysite sutartį su kokiais 4 GB plane numatytų duomenų, o per metus poreikiai ir pasiūlymai gali pasikeisti taip, kad galėsite tik seilę varvinti, kai kaimynas už lygiai tą pačią kainą gaus planą su 10 GB.
Kalbant konkrečiais pavyzdžiais: tas pats „Galaxy S7“ su planu „Tele2“ gali kainuoti 529 eurus, o „Telia“ – 481 eurą (po kainos sumažinimo).
Pabandžius paklausti operatorių, kas lemia tokią jų kainodarą, visi kaip vienas atsakė: tai ne mūsų, o didmenininko reikia klausti. Esą, didmeninė telefonų kaina yra tokia, kad net parduodant už standartinę kainą mažmenininkui (operatoriui) lieka, anot vieno iš operatorių atstovų spaudai, „ne marža, o tik marželė“.
Mažų kainų operatoriumi save vadinantys „Tele2“ aiškina, kad telefonų pardavimas nėra jų tikslas.
„Nesudarydami plano telefonus pas mus įsigyja ypač mažai klientų – tikslaus skaičiaus atskleisti negaliu, galiu tik pasakyti, kad iš visų nurodyto modelio aparatų daugiau nei 19 iš 20 klientų juos įsigyja su mokėjimo planu. Parduoti aparatą be mokėjimo plano nėra mūsų pagrindinis tikslas, todėl tiesiog stengiamės, kad jų kaina nebūtų aukštesnė nei pagrindinių konkurentų. Perkančiųjų aparatą be sutarties segmente sėkmingai konkuruoja nišiniai rinkos dalyviai“, – teigė šios įmonės komunikacijos vadovas Baltijos šalims Andrius Baranauskas.
„Kainodaros principus skirtingoms rinkoms nustato pats „Samsung“, todėl šis klausimas turėtų pirmiausiai būti adresuotas gamintojui. Mažmeninė įrenginių kaina kiekvienoje rinkoje tiesiogiai priklauso nuo joje taikomos didmeninės kainos lygio. Be to, pats gamintojas partneriams teikia ir rekomendacines mažmenines kainas“, – teigė Audrius Stasiulaitis, „Telia“ atstovas spaudai.
Pigesnius atsiveža iš užsienio
Peržiūrėjus kainų palyginimo portalo kainos.lt duomenis aiškėja, kad smulkesni prekybininkai geriausius telefonus gali pasiūlyti kur kas pigiau už stambiuosius – štai, pavyzdžiui, gsmarena.lt juos siūlo už 504 eurus, daugiau nei 10 prekybininkų prašoma kaina taip pat nesiekia 600 eurų.
Net keli tokie smulkieji pardavėjai, nenorėję atskleisti savo vardo ir prašę neminėti net įmonės pavadinimo, pripažino, kad pigiau parduodamus telefonus gauna iš užsienio tiekėjų, o vietinius didmenininkus peikė už jų nurodomą rekomenduojamą kainą – esą, kaina tokiu būdu dirbtinai užkeliama, o dėl to nukenčia vartotojai.
Europos rinkai skirti „Galaxy S7“ telefonai yra pažymėti SM-G930F serijos numeriu. Jeigu nurodomas kodas kitoks – jo derėtų vengti, nes kilus problemų dėl telefono veikimo bus nemalonumų.
„Mes suteikiame garantinį aptarnavimą visiems įrenginiams, įsigytiems ES, jei tie modeliai pagaminti Europos rinkai. Tai taikoma ir lietuviams, kuriems prireikia garantijos paslaugų kitose Europos valstybėse – tai galioja nuo Suomijos iki Portugalijos“, – 15min rašė „Samsung“ Lietuvos padalinio atstovai, kartu įspėję, kad „Pasitaiko atvejų, kai smulkūs pardavėjai (dažniausiai internetiniai) už mažesnes kainas bando parduoti modelius, kurie buvo pagaminti kitoms rinkoms (pvz., Azijai, Šiaurės Amerikai) ir kuriuos įsigijo pigiau. Tokiems modeliams, deja, nebus taikoma Samsung garantija mūsų regione, ir visi kylantis klausimai tokiu atveju turi būti adresuojami pardavėjui. Telefonai, pagaminti kitoms rinkoms, gali pasižymėti operacinės sistemos strigimais ir kitais trikdžiais dėl skirtingos telekomunikacijų infrastruktūros – anksčiau gali išsikrauti baterija, silpnesnis gali būti ryšys. Mūsų patarimas įrenginius pirkti iš oficialių pardavėjų, kur būsite užtikrinti, kad jums pasiūlys originalų produktą“.
Beje, smulkieji internetiniai Lietuvos prekeiviai savo svetainėse tvirtina, kad jų už vos daugiau nei 500 eurų (o kartais ir mažiau) parduodami „Galaxy S7“ yra būtent su SM-G930F serijos numeriu.
Tad nors į antraštėje užduodamą klausimą „kodėl“ atsakyti sunku, galima beveik užtikrintai teigti: brangiau pirkti vien dėl to, kad pardavėjas turi fizinių prekybos taškų – neverta.
