Jei norite suprasti, kodėl šios kompanijos susiduria su problemomis, užtenka pasinaudoti Tokijo metro paslaugomis, skelbia BBC.
Didžiojoje dalyje metro veikia 3G mobilusis ryšys, tačiau viešajame transporte Japonijoje draudžiama kalbėti telefonu. Taigi daugelis keliautojų mobiliaisiais įrenginiais rašo SMS žinutes ar naršo internete.
Kokius telefonus jie naudoja? BBC žurnalistas Rupertas Wingfieldas-Hayesas važinėdamas metro Tokijuje pastebėjo, kad absoliuti dauguma – per 80 proc. – keleivių naudoja amerikiečių kompanijos „Apple“ telefonus „iPhone“.
Žinoma, tai nėra reprezentatyvus tyrimas, bet tendencijos aiškios. Jei kadaise dauguma muzikos mylėtojų naudojo „Sony Walkman“, šiandien jie renkasi „Apple“ ir „Samsung“ gaminius. Net čia, „Sony“ gimtinėje.
Tai atspindi ir jų finansiniai rezultatai. Japonijos elektronikos milžinams sekasi nekaip. „Sony“ šįmet tikisi gauti nedidelį pelną – pirmą kartą nuo 2008 metų. „Panasonic“ prognozuojami 9 mlrd. dolerių nuostoliai. Kur kas mažesniam žaidėjui „Sharp“ gresia rimtos problemos, jei negaus finansinės injekcijos.
Tad kokios buvo jų klaidos?
Skaitmeninis iššūkis
Pasak Tokijuje gyvenančio ekonomisto Gehardo Fasolio, Japonijos elektronikos kompanijas aplenkti leido skaitmeninė revoliucija.
Šios bendrovės turtus susikrovė gamindamos sudėtingą elektronikos įrangą – spalvotus televizorius, radijo imtuvus, kasetinius grotuvus, šaldytuvus, skalbimo mašinas ir t.t.
Taip, šiuose gaminiuose buvo elektronikos komponentų, tačiau iš esmės tai yra mechaniniai įrenginiai.
Prasidėjusi skaitmeninė revoliucija pakeitė pasaulį.
„Klasikinis pavyzdys yra „Sony Walkman“ grotuvas. Jame nėra jokios programinės įrangos, tai grynai mechaninis įrenginys. Šiandien reikia naudoti programinės įrangos verslo modelius, kurie yra visiškai kitokie“, – sako G. Fasolis.
Skaitmeninė revoliucija pakeitė ne tik tai, kaip veikia elektronikos įrenginiai – pakito ir jų gamyba.
Verslo modeliai pasikeitė kompanijoms perkėlus gamybą į šalis, kurios siūlo pigią darbo jėgą. Japonijos gamintojams dėl to teko atsisakyti didelių antkainių, kurie kadaise garantavo pelną.
„Pažiūrėkite į „Apple“. Jie gamina grotuvus „iPod“ ir telefonus „iPhone“. Kompanija šiems produktams uždeda mažiausiai 50 proc. pelno maržą. Telefonai „iPhone“ gaminami Kinijoje, bet galbūt tik apie 3 proc. jų vertės lieka Kinijoje, – pastebi G. Fasolis. – Taigi šiandien sunku praturtėti „Panasonic“ mastu užsiimant vien gamyba – reikia daryti kur kas daugiau.“
Drastiški sprendimai
Prieš porą metų inžinerinių sprendimų milžinė „Hitachi Corporation“ taip pat turėjo rimtų problemų. Todėl 2010 metais jos vairą perėmęs dabartinis prezidentas Hiroakis Nakanishis žinojo, kad reikia imtis drastiškų sprendimų. Jis uždarė arba pardavė nuostolingus kompanijos padalinius ir kompanija visiškai pasitraukė iš vartotojų elektronikos rinkos.
„Skaitmeninės technologijos viską pakeitė, – sako H. Nakanishis. – Tarkim, dabar norint pagaminti aukštos raiškos televizorių užtenka vienos mikroschemos. Taigi dabar tai gali daryti visi. O tai reiškia, kad nauji žaidėjai iš Korėjos ir Kinijos turi privalumą.“
„Hitachi“ garsėjo aukščiausio lygio technologijomis. Bet dabar konkurencija pasikeitė – dabar svarbu turėti geriausią pardavimų ir rinkodaros strategiją, skirti daug lėšų reklamai. H. Nakanishis teigia, kad Japonijos kompanijos tiesiog negalėjo atsilaikyti.
„Industrijos struktūra visiškai pasikeitė. Mes negalėjome prisitaikyti prie tokios aplinkos, todėl nusprendžiau atsisakyti šių segmentų“, – sako „Hitachi“ vadovas.
Jis nusprendė visą dėmesį sutelkti į pagrindinį kompanijos verslą: sudėtingus inžinerinius sprendimus. Dujų turbinos, garo turbinos, branduolinės elektrinės, greitieji traukiniai – tai yra sritys, kuriose „Hitachi“ tikisi išlikti pasauline lydere.
„Besivystančios šalys neturi specifinių planavimo ir gamybos žinių, reikalingų tokiems projektams, bet mes turime, – sako H. Nakanishis. – Tai nėra vien įrangos pardavimas, bet ir inžinerija, planavimas, kartais – net projekto finansavimas. Mūsų svarbiausias privalumas yra viso proceso išmanymas.“
Naujoji „Hitachi“ strategija veikia: kompanija vėl skaičiuoja pelną.
Bet kitiems nebus taip paprasta. G.Fasolis teigia, kad dabar Japonijos kompanijoms, kaip ir 1950–1960 metais, reikia mokytis iš Amerikos.
„Japonija turi tapti intelekto šalimi, kaip Šveicarija ar Anglija. Jūs turite aukštą išsilavinimo lygį, protingus žmones, taigi tai reikia išnaudoti. Kartais vertę galima išgauti imantis gamybos, bet kitais atvejais tai galima pasiekti ir per programinę įrangą. O programinė įranga Japonijoje buvo ignoruojama“, – pastebi G. Fasolis.
