Tikriausiai nieko nenustebins faktas, kad sportininkų ausų deformacijas sukelia traumos. Smūgiai ir stiprus kremzlės lankstymas sukelia kraujavimą tarp antkremzlio ir kremzlės. Tai šiuos audinius atskiria, viduje ima rinktis skysčiai. Jei jie pašalinami iš karto, ausies deformacijos pavyksta išvengti. Jei ne - prasidės kalcifikacija, augs papildomas kremzlinis audinys ir žmogaus ausis taps kieta kaip akmuo.
Taip - nedaug žmonių žino, kad išsipūtusios kovotojų ausys nėra pilnos skysčio - jos yra pakankamai kietos. Kraujo nusiurbimo procedūra yra gana skausminga, o ausų traumos nuolat kartojasi, todėl galiausiai sportininkai numoja ranka. Juolab, kad daugeliui jų tai - tarsi juodasis diržas ar garbės ženklas.
Ši būklė gali būti pavojinga. Antkremzlyje yra daug kraujagyslių, kurios maitina ir kremzlę. Kai šie du audiniai yra atskiriami, kremzlė paprasčiausiai miršta. Jei pažeidimas yra rimtesnis, gali prasidėti nekrozė ar infekcija. Galiausiai, vėliau tokias žiedinį kopūstą primenančias ausis lengviau susižeisti - UFC narve ne kartą pasitaikė atvejų, kuomet kovotojų ausys buvo beveik nuplėštos nuo kaukolės.
Tačiau ar įmanoma to išvengti? Tikrai taip!
Tereikia apsaugoti ausis nuo tiesioginio kontakto. Imtynininkai tam naudoja specialią ausų apsaugą, boksininkai treniruojasi su visą galvą dengiančiais šalmais (jie neapsaugo nuo smegenų sutrenkimų, bet apsaugo odą). Profesionalūs kovotojai oficialių turnyrų metu tokios apsaugos įprastai dėvėti negali, todėl po kovos pasirūpina, kad jų ausys būtų apžiūrėtos. Jei to reikia, šalinami skysčiai, vėliau sportininkas miega su suspaustomis ausimis, kad jose nesirinktų skysčiai.
Tokios deformacijos nėra pagydomos. Plastinė chirurgija gali pasiūlyti rekonstrukciją, tačiau viskas priklauso nuo pažeidimo masto. Kita vertus, daugelis profesionalių kovotojų savo ausų neatsisakytų - jas laiko nuolat matomu juoduoju diržu.
