Tai, kas liaudyje vadinama mėlyne, medicinoje žinoma kaip paviršinė hematoma. Giliosios hematomos gali būti pavojingos – jos gali susidaryti net smegenyse, o kraštutiniais atvejais gali sukelti ir uždegimą ar net mirtį. Tačiau pakalbėkime apie nepavojingas paviršines mėlynes.
Mėlynės įprastai atsiranda dėl traumų. Koks nors smūgis sutraiško odoje esančias smulkias kraujagysles, kapiliarus, kurie sutrūkinėja, tačiau išsiliejęs kraujas negali ištekėti laukan, nes oda lieka nepažeista. Todėl išsiliejęs kraujas taip ir lieka tarp audinių. Nauja mėlynė dažnai būna raudonos spalvos, nes ją sudaro kraujas. Tačiau greitai ji virsta mėlyna, nes hemoglobinas ima irti ir netenka deguonies. Tuomet šis po oda likęs kraujas ima tamsėti link violetinės ar mėlynos spalvos.
Per kelias dienas jūsų kūnas ir toliau ardo mėlynę, iš jos pašalindamas geležį. Irdamas hemoglobinas virsta biliverdinu, kuris yra žalias. Su laiku biliverdinas virsta bilirubinu – kitu hemoglobino irimo produktu, kuris yra geltonai rudos spalvos. Taip po truputį irdamas kraujas mėlynėje pereina nuo raudonos, mėlynos, violetinės, žalsvos ir rudos spalvos prie geltonos, kol galiausiai visai išnyksta.
Įdomu ir tai, kad visų šių spalvų galite ir nepamatyti, nors įprastai mėlynės yra suskaidomos to paties proceso metu. Kokios spalvos bus mėlynė priklauso ir nuo odos storio bei sumušimo stiprumo. Didesnės traumos palieka tamsesnes mėlynes, nes išsilieja daugiau kraujo. Tokios mėlynės gyja lėčiau ir dažnai pastebimiau keičia spalvą.
Įprastai mėlynės gyja nuo 4-6 dienų iki poros savaičių. Jei mėlynė neišnyksta labai ilgą laiką ar yra labai skausminga, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat reikėtų susirūpinti, jei dažnai ant savo kūno aptinkate mėlynių, nors neatsimenate jokių traumų.
