Praėjus mėnesiui po eksperimento nė vienas mėsainis nesupuvo – kai kurie jų buvo tik kiek labiau padengti pelėsiu nei kiti.
Tai anaiptol ne pirmas bandymas pavaizduoti greito maisto skirtumus bėgant laikui. Karen Hanrahan iš „McDonald's“ 1996 m. įsigijo mėsainį, kurį vis dar nešiojasi su savimi ir rodo kitiems, norėdama atgrasyti nuo greito maisto. Daug žmonių darė tą patį. Tačiau gausybėje „Youtube“ vaizdo įrašų taip ir nėra konkretaus paaiškinimo, kas su jais vyksta.
Tinklaraščio „Serious Eats“ autorius ir virtuvės šefas J.Kenjis Lópezas-Altas nutarė atlikti eksperimentą ir įminti šią mįslę.
Ir praėjus trims savaitėms nesupuvo nei „McDonald's“, nei namų gamybos mėsainių mėsos paplotėliai, o namų gamybos mėsainiai be druskos visiškai nesiskyrė nuo tų, kuriuose druskos buvo daugiau.
Pirmiausia jis iškėlė penkias hipotezes, kurios, pasak jo, gali lemti pelėsių augimo slopinimą. Tai ypatingas konservantas mėsos paplotėlyje arba bandelėje, didelė druskos koncentracija mėsainyje, mažas drėgmės kiekis, gryno oro nebuvimas mėsainio gamybos vietoje arba tai, kad mėsainio niekuomet neprilietė pelėsio sporos.
Mėsainis greičiausiai buvo gaminamas ten, kur buvo šviežio oro, pelėsių sporos greičiausiai buvo visur, kur gaminamas mėsainis, tačiau iki tol, kol jis buvo galutinai paruoštas, jos būdavo sunaikintos. Taigi dvi hipotezės buvo išbrauktos.
Mėsainio bandelė nelabai skyrėsi nuo parduodamų parduotuvėse, o mėsa, kaip teigiama, gaminama iš 100 proc. jautienos. Taigi nebuvo akivaizdžių įrodymų, kad apie pelėsį bylotų ypatingi konservantai. Tačiau virtuvės šefas vis tiek sugalvojo patikrinti mėsainius ir juos palyginti su gaminamais savo virtuvėje.
Buvo pagamintos devynios mėsainių kombinacijos, sumaišius bandeles ir mėsą iš „McDonald's mėsainių ir naudojamų jo virtuvėje. Kai kuriuose iš jo mėsos paplotėlių buvo druskos, o kituose jos nebuvo visiškai.
Virtuvės šefas panaudojo skirtingus mėsainių ingredientų sudėjimo būdus ir rankomis niekada tiesiogiai nepalietė mėsainio, o visi mėsainiai buvo palikti patalpoje, kur buvo oro.
Tačiau praėjus trims savaitėms nesupuvo nei „McDonald's“, nei namų gamybos mėsainių mėsos paplotėliai, o namų gamybos mėsainiai be druskos visiškai nesiskyrė nuo tų, kuriuose druskos buvo daugiau. Tai reiškė, kad druska taip pat negali būti rezultatui įtakos darantis faktorius.
„McDonald's“ naudoja plonus mėsos paplotėlius su dideliu paviršiumi, jie greitai išdžiūsta ir nebegali pūti. Tuo pagrįstas visas amerikietiškos džiovintos jautienos principas.
Vadinasi, svarbiausias mėsainių puvimą lemiantis reiškinys buvo drėgmės lygis. Per pirmąją savaitę mėsainiai prarado ketvirtį svorio. O be drėgmės pelėsis augti negali. Kadangi „McDonald's“ naudoja plonus mėsos paplotėlius su dideliu paviršiumi, jie greitai išdžiūsta ir nebegali pūti. Tuo pagrįstas visas amerikietiškos džiovintos jautienos principas.
O plastikiniame maišelyje esantis mėsainis būtų visiškai padengtas pelėsiu po savaitės.
Nors sunku visiškai tiksliai pasakyti, kodėl „Buzzfeed" vaizdo įraše „Burger King“ mėsainis po mėnesio buvo padengtas pelėsiu, o „McDonald's“ atrodė it ką tik iš restorano, gauti rezultatai gali reikšti, kad skirtingi restoranai naudoja skirtingus mėsainių darinius ar deda tam tikrų ingredientų, kurie skatintų drėgmę. Pavyzdžiui, skirtingų rūšių padažus ar sūrį.
Be to, negalima patikrinti, ar visi įsigyti mėsainiai į stiklainius buvo įdėti praėjus tokiam pat laiko tarpui nuo įsigijimo – vieni galėjo būti daugiau išdžiūvę prieš dedant į stiklainius.