Alberto Einsteino reliatyvumo teorijoje kalbama apie laiko plėtimąsi ir teigiama, kad objekto greitis veikia laiką nepriklausomai nuo to, iš kur objektas stebimas. Prie to galima pridėti ir didelį pagreitį. Laikrodžių gamintojai gali kaip išmanydami stengtis padaryti taip, kad laikrodis eitų tiksliai, tačiau jiems nepavyks apeiti erdvės ir laiko struktūros.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad virš tam tikrų labai didelių pagreičių turi būti laiko sutrikimai yrant elementariosioms dalelėms, – sakė Andrzejus Draganas iš Varšuvos universiteto Lenkijoje. – Jeigu trikdžiai paveikia fundamentalius dalelių lygio laiko matavimo mechanizmus, tuomet bet kuris įrenginys, sukurtas remiantis kvantinio lauko teorijos principais, taip pat bus sutrikdytas. Todėl visiškai tikslūs laiko matavimai nėra įmanomi.“
Atlikdami matavimus mokslininkai tyrinėjo elementariąsias daleles – mionus. Jau žinoma, kad greitis veikia laiko konceptą ( jei žiūrima į skirtingais greičiais lekiančias daleles, atrodys, kad jos suyra skirtingu metu), o naujajame tyrime teigiama, kad trikdžiai nutinka su skirtingais pagreičiais.
Mokslinio tyrimo, kuris publikuotas žurnale „Classical and Quantum Gravity“, išvados atitinka prieš keturis dešimtmečius kanadiečių fiziko Williamo Unruho darytus spėjimus. Juose teigiama, kad stebėtojo pagreitis veikia dalelių skaičių, kurį stebėtojas gali pamatyti. Tai reiškia, kad dalelės suyra skirtingais greičiais ir laiką patiria skirtingai.