Toks elgesys prasideda dar vaikystėje. Tai kažkoks įgimtas instinktas, raginantis judinti kojas tam, kad ilgiau ištvertume su pilna pūsle. Beje, net jei ši strategija ir veikia, jos per daug naudoti nereikėtų – bus kur kas sveikiau, jei tualetą susirasite greičiau. Įdomu tai, kad niekas tiksliai nežino, kodėl mes tarsi šokame, kai labai norime šlapintis.
Yra kelios teorijos. Viena iš įtikinamiausių yra ta, kad šokinėjimas ir kojų judinimas judina mūsų kūną aukštyn ir žemyn, sekundės daliai sumažinant apkrovą šlapimo pūslės raukui. Tai, aišku, realiai padeda tik tą akimirką, tačiau kartu tai gali apgauti mūsų smegenis, jog situacija ne tokia jau bloga.
Kitas paaiškinimas yra susijęs su mūsų instinktu nukreipti dėmesį nuo skausmo ir diskomforto. Kai kurie žmonės sėdėdami dantisto kėdėje nuolat barbena pirštais dėl tos pačios priežasties. Fizinis judėjimas gali nukreipti mūsų dėmesį nuo diskomforto taip tarsi trumpam palengvindamas naštą. Visgi, tik trumpam, nes tokiu metu labai sunku sukoncentruoti dėmesį į ką nors kitą nei nenugalimą norą šlapintis.
Galiausiai, tai gali būti tiesiog ritminga nervinė išraiška. Kartais susinervinę žmonės kramto nagus, kartais – barbena į stalą, o kiti – judina kojas. Aišku, norėdami šlapintis trypčiojame ir judame kur kas intensyviau nei kitais atvejais, tačiau iš tikrųjų bendras principas gali išlikti tas pats. Šį psichologinį impulsą judėti gali sukelti dviejų poreikių susidūrimas. Mūsų kūnas reikalauja kuo greičiau ištuštinti pūslę, o socialinės normos, aišku, tam nesudaro galimybių.
Keli tokie įtempto veiksmo nuotykiai neturėtų sukelti ilgalaikių sveikatos problemų. Tačiau jei taip darysite nuolat, gali būti, kad vėliau bus neįmanoma visiškai ištuštinti pūslę. Geriau jau planuoti savo veiksmus ir atsisakyti antro kavos puodelio, jei žinote, kad artimiausiu metu negalėsite surasti tualeto.
